Mokyklą lankanties vaikams tokios rūšies atmintis reikalinga daugybei kasdienių užduočių atlikti, pavyzdžiui, vykdant mokytojų nurodymus ar įsimenant diktuojamus sakinius.
Tyrimo metu savanoriai turėjo atlikti vieną iš dviejų paprastų užduočių, o jų metu tyrėjai tikrino, ar jų mintys neklajoja kur nors kitur.
Galiausiai tyrimo dalyviai išmatavo savo darbinę atmintį, pasitikrindami, kiek įsiminė raidžių, tarp kurių buvo įterpti paprasti matematiniai klausimai.
Psichologas Danielis Levinsonas iš Viskonsino – Medisono universiteto Jungtinėse Vasltijose teigė, kad tie asmenys, kurie turėjo daugiau darbinės atminties, atlikdami paprastas užduotis dažniau galvodavo apie ką nors kita, tačiau jų rezultatai nuo to nenukentėdavo.
Šis tyrimas, paskelbtas internetiniame žurnale „Psychological Science“ („Psichologijos mokslas“), patvirtina ankstesnę studiją, nustačiusią, kad darbinė atmintis leidžia žmonėms vienu metu galvoti apie kelis skirtingus dalykus.
“Šis tyrimas leidžia teigti, jog esant nesudėtingoms užduoties aplinkybėms, papildomų darbinės atminties išteklių turintys žmonės pasitelkia juos tam, kad galvotų apie ką nors kita, negu tai, ką jie daro”, - sakė daktaras Jonathanas Smallwoodas iš Maxo Plancko žmogaus pažinimo ir proto mokslo instituto Vokietijos Leipcigo mieste.
Darbinės atminties pajėgumai taip pat susiję su tokiais bendrais intelekto rodikliais kaip skaitomo teksto supratimas bei intelekto koeficiento balai ir gali padėti suprasti plačiai išplitusią, bet iki galo neišaiškintą vidinių minčių srauto karalystę.
“Mūsų rezultatai leidžia spėti, kad darbinė atmintis skatina žmones planuoti, ką jie dažnai daro kasdieniam gyvenime, važiuodami autobusu, mindami dviratį ar prausdamiesi po dušu, - teigė J. Smallwoodas. – Jų smegenys stengiasi paskirstyti išteklius aktualiausioms problemoms”.