Namai be dūmų
Renginyje pranešimą skaitęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Aurelijus Veryga teigė, kad mūsų šalies šeimose, kuriose tėvai mažiau išsilavinę, ne tik alkoholio, smurto, vaikų nepriežiūros, bet ir pasyvaus rūkymo problema yra didžiulė.
Pasak profesoriaus, socialinė reklama apie pasyvaus rūkymo žalą motyvuoja išsilavinusią visuomenę, tačiau reikia labai stipriai pagalvoti, kaip paveikti likusią gyventojų
Vaikų elgesiui didelę įtaką daro tėvų pavyzdys. Du penktadaliai mūsų šalies dešimtmečių berniukų, patiriančių pasyvią rūkymo žalą ir matančių rūkančias mamas, yra bandę parūkyti patys. Tuo tarpu nerūkančiųjų šeimose gyvenantys to paties amžiaus vaikai užsirūkyti bandė du kartus rečiau.
Diskusijoje dalyvavusi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, akcentuodama pasyvaus rūkymo žalą vaikams teigė, kad ši socialinė ir sveikatos problema aktuali ne tik Lietuvai.
„Pasaulio sveikatos organizacija jau seniai ragina namus paskelbti nerūkymo zona“, - priminė G. Belian.
Uždrauskime viską!
Šiek tiek pagąsdinsime asmenis, šiltuoju sezonu lauko kavinėse besimėgaujančius alaus bokalu bei cigaretės dūmu. Anot kontroliuojančių institucijų atstovų, alkoholis kažkada taps didžiąja gėda ir tabu, toks pat likimas laukia tabako gaminių.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovų nuomone, atėjo metas pagalvoti apie draudimą rūkyti neuždarose patalpose, kuriose vykdomas viešasis maitinimas, t. y. – lauko kavinėse.
„Jau kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu įvertinti draudimo rūkyti lauko kavinėse iniciatyvą“, - aiškino G.Belian. Pasak specialistės, tokių veiksmų imtasi, kadangi kasmet šiltuoju metų laiku telefonai kaista nuo tėvų skundų dėl rūkančiųjų, kurie nepaiso šalia esančių mažamečių vaikų.
Komentaras
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė dr. Edita Žiobienė:
- Labai gaila, kad pasyvus rūkymas daug kam atrodo visai nesvarbi smulkmena, todėl šiai problemai skiriama labai mažai dėmesio, arba ji visai pamirštama.
Vakarų Europos tyrimai rodo, kad nemažai suaugusiųjų apie pasyvaus rūkymo žalą vaikų sveikatai girdi pirmą kartą arba net nesuvokia, kad tai gali būti problema. Nepriklausomai nuo tėvų išsilavinimo, jie net nepagalvoja apie atžalas prieš užsidegdami cigaretę.
Ką matome žaidimų aikštelėse? Sėdi mama ir rūko. Pabandykite ją iš ten išprašyti arba paprašyti užgesinti cigaretę. Susilauksite nepasitenkinimo. Tenka pripažinti, kad vyrai tokiose situacijose greičiau sureaguoja nei moterys.
Tarp kitko
Rytų Europoje maždaug penktadalis mamų ir apie ketvirtadalis tėčių rūko būdami šalia atžalų.
Lietuvoje beveik trečdalis vyrų pasyviai rūko darbo vietoje, moterų – apie 12 proc.
Mūsų šalyje apie penktadalis gyventojų namuose rūko pasyviai. Per dvidešimt dvejus metus šis skaičius yra sumažėjęs dvigubai.
Rūkančių tėvų šeimoje augančiam vaikui gresia pusantro karto didesnė rizika susirgti bronchų astma.
Valanda prirūkytoje patalpoje prilygsta vienai surūkytai cigaretei.