Vaikų regėjimas: ką pravartu žinoti tėvams

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro tyrimų duomenys rodo, kad vaikų amžiaus grupėje iki 17 m. beveik 19 proc. turi regėjimo sutrikimų. Daugiausia jų nustatyta 7–14 m. amžiaus grupėje (22,6 proc.). Nuolatinis rūpinimasis savo akimis – pirmas žingsnis, galintis padėti išvengti įprastų regėjimo problemų, jo susilpnėjimo ir netekimo. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gyd. oftalmologė med. dr. Dalia Krivaitienė pataria tėveliams, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

– Kaip dažnai reikia tikrinti vaikų regėjimą?

– Įprastai pirmąkart regėjimą tikrina gydytojas oftalmologas kūdikiui iki jam sukanka 1 metai. Tačiau jei tėveliams kyla įtarimų, kad kūdikio akims kažkas negerai, reikėtų nedelsti. Jei nėra jokių įtarimų, antrąkart tikrinama vaikui sulaukus 3 m., trečią – 6 m.

Vaikui ruošiantis lankyti mokyklą, regėjimo aštrumą tikrina šeimos gydytojas kartą per metus. Tačiau jei nustatyta kokia nors akių liga, jos gali būti tikrinamos ir du kartus per metus ar net kas trys mėnesiai, jei to reikia.

– Kokie vaikų įpročiai siejami su galimomis akių problemomis, į ką reikia atkreipti dėmesį?

– Tėveliams reikėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas neprieina pernelyg arti televizoriaus, žiūri iš arti, prisikišęs. Dėl regėjimo patikrinimo reikėtų kreiptis į gydytoją, jei vaikas žiūri į objektą šonu. Kad yra regėjimo patologija, galima spręsti ir iš vaiko nuotraukų. Pavyzdžiui, jei nuotraukose, kurios darytos fotoaparatu su fotoblykste, nematyti raudonų akių ar viena akis raudona, o kita – ne.

Reikia nuolat stebėti, ar nėra vienokių ar kitokių požymių, rodančių silpną vaiko regėjimą. Juos pastebėjus delsti negalima. Gydytojas, patikrinęs vaiko regėjimą ir pradėjęs laiku gydyti, gali ne tik sustabdyti jo silpnėjimą, bet dažnai ir visiškai atkurti.

– Kokio amžiaus vaikams galima nešioti kontaktinius lęšius?

– Maždaug apie dešimtuosius metus vaikai dėl estetinių sumetimų ar noro sportuoti nevaržomai nori akinius pakeisti į lęšius. Ar gali vaikas nešioti kontaktinius lęšius, labai priklauso nuo to, ar jis sugeba tinkamai pats juos įsidėti ir išsiimti. Taip pat labai svarbu higieniniai įpročiai.

Regėjimą koreguojančius kontaktinius lęšius vaikai sugeba patys įsidėti ir išsiimti nuo 12–13 metų. Amžiaus apribojimų nėra. Svarbu vaiko motyvacija ir organizmo toleravimas. Dabar jau galima įsigyti labai kokybiškų, orui laidžių kontaktinių lęšių.

– O ką rekomenduotumėte vaikams – akinius ar kontaktinius lęšius?

– Bet kokio amžiaus vaikai, netgi kūdikiai, gali nešioti akinius arba kontaktinius lęšius. Tėveliams, kurių vaikai nešioja akinius, noriu patarti, kad leistų vaikams patiems išsirinkti akinių rėmelius. Vaikams iki 2 m. geriau parinkti akinių rėmelius iš lengvo ir lankstaus plastiko. Jie lengvai prisitaiko prie veido, nesideformuoja, nelūžta, nevaržo vaiko. Aktyviems vaikams nepamesti akinių padeda prie jų pritvirtinta elastinga juostelė. Polikarbonato (plastikiniai) lęšiai rekomenduojami visiems vaikams, ypač sportuojantiems.

Vaikams, kurie turi didelę toliaregystę ar trumparegystę, rekomenduotini aukšto indekso (išploninti) akinių lęšiai, nes jie plokštesni ir lengvesni, mažiau iškraipo vaizdą lęšių kraštuose, be to, ir atrodo estetiškiau.

Naujagimiams, kurie gimsta sirgdami katarakta, jau pirmosiomis gyvenimo savaitėmis atliekama operacija. Jos metu pašalinamas drumstas lęšiukas. Po operacijos tokie vaikai nešioja kontaktinius lęšius.

Kas tinka konkrečiam vaikui, geriausiai gali patarti akių gydytojas.