Mieguistumas ir lėtesnis augimas gali pranešti apie skydliaukės sutrikimus
Pasak gydytojų, šiuo metu vienas dažniausiai pasitaikančių autoimuninių susirgimų tarp vaikų – autoimuninis tiroiditas arba kitaip lėtinis skydliaukės audinio uždegimas, dėl kurio neretai atsiranda skydliaukės veiklos sutrikimai. Taip pat gali išsivystyti hipotirozė – tai būklė, kai skydliaukė negamina užtektinai hormonų.
„Iki ligos nustatymo tėvai ieško įvairiausių paaiškinimų ir priežasčių, kodėl jų vaikas tapo vangesnis, mieguistas, skundžiasi energijos stoka, vargina vidurių užkietėjimas, pastebi, kad net sulėtėja vaiko augimas, o paauglės mergaitės skundžiasi padidėjusiu svoriu nepaisant mitybos apribojimų. Hipotirozė taip pat gali būti viena iš prislėgtos nuotaikos priežasčių. Nustačius hipotirozę ir paskyrus gydymą – gyvenimas vėl grįžta į buvusias vėžes“, – pasakojo kalbintos gydytojos.
Dėl autoimuninio tiroidito gali atsirasti ir priešinga hipotirozei būklė – hipertirozė, kurios metu skydliaukė gamina daugiau hormonų.
„Dažniausiai tėvai į mus kreipiasi dėl padidėjusio vaikų irzlumo, sunkumo susikoncentruoti, nemigos, padidėjusio prakaitavimo. Hipertirozės gydymas yra kiek komplikuotesnis ir reikalaujantis didesnės paciento disciplinos – laiku ir reguliariai išgerti vaistus, kuri vaikų amžiuje dažnai būna sudėtinga“, – sakė „Hormodernus“ centro gydytojos endokrinologės.
Susirgti diabetu gali net nesulaukę vienerių
Dar viena autoimuninė liga, kuri šiais laikais vis dažniau nustatoma ir vaikams, tai pirmo tipo cukrinis diabetas. Pasak pašnekovių, kasmet Lietuvoje šio tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas 120 vaikų.
„Pirmo tipo cukriniu diabetu susergama, kai pačio žmogaus organizmas pradeda gaminti antikūnus prieš kasos ląsteles, kurios gamina ir išskiria insuliną. Sergant šia liga, kasa negamina ir neišskiria insulino. Pirmo tipo cukrinis diabetas yra daugiaveiksnė liga, kurios priežastis dažnai nebūna išaiškinta“, – kalbėjo gydytojos endokrinologės.
Šios ligos išsivystymui įtaką gali padaryti patirtas stresas – ir psichologinis, ir persirgta infekcija, kuri kūnui taip pat sukelia stresą. Be to, gali prisidėti ir genetika.
Pirmo tipo cukrinis diabetas yra gydomas insulino injekcijomis, be kurių žmogus negali pilnavertiškai gyventi. Sergantys šia liga turi pakeisti savo gyvenimo būdą, koreguoti mitybos įpročius, skaičiuoti angliavandenių kiekį maiste ir, apskaičiavę pagal specialias formules, susileisti insuliną. Tiek susirgus, tiek vėliau siekiant geros ligos kontrolės, labai svarbų vaidmenį atlieka ne tik gydytojas endokrinologas, tačiau ir slaugytojas diabetologas, kuris moko vaiką ir jo artimuosius gyventi įprastą gyvenimą, tačiau jau su liga.
„Pirmo tipo cukriniu diabetu susirgti gali net vaikai nesulaukę vienerių metų amžiaus. Ši liga reikalauja aiškios disciplinos tiek iš vaikų, tiek ir iš jų artimųjų. Gliukozės kiekio kraujyje matavimas kelis kartus per dieną, daugkartinės insulino injekcijos į poodį – tokia cukriniu diabetu sergančiųjų kasdienybė. Šiais laikais yra ženkliai pagerėjus diabeto priežiūros priemonės: įvedus daviklį į žasto poodį – savo mobiliajame telefone gali stebėti gliukozės kiekio svyravimus telefone, o vietoj kelių insulino injekcijų per dieną į pilvo ir kojos poodį – gali naudotis insulino pompa, kuri kas kelias minutes suleidžia insuliną į organizmą, taip imituodama dirbtinę kasą“, – sakė pašnekovės.
Nepaisant modernių technologijų – vis tiek išlieka labai svarbus paties žmogaus vaidmuo prižiūrint ligą. Pasak gydytojų, anksčiau tokių gydymo galimybių nebuvo, todėl vis dar pakankamai dažnai tenka susidurti su diabeto komplikacijomis, kai nukenčia regėjimas, inkstų veikla, sutrinka jautrumas pėdose, dėl kraujagyslių ir smulkiųjų nervų pažeidimo gali atsiverti opos.
Vis daugiau nutukusių vaikų
Dalis ligų, pasak gydytojų, išsivysto nepriklausomai nuo mūsų elgesio. Vis dėlto yra ir tokių susirgimų, kurių išsivystymą galime kontroliuoti.
„Deja, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, stebime vis didėjantį antsvorio ir nutukimo paplitimą vaikų amžiuje. Dažnai nutukimo problema, neišspręsta vaikystėje, tęsiasi ir suaugus. Dėl to vystosi metabolinis sindromas, sumažėjęs jautrumas insulinui ir 2 tipo cukrinis diabetas, kuris vėliau gali lemti neįgalumą dėl išsivysčiusių komplikacijų“, – kalbėjo gydytojos.
Kaip teigia pašnekovės, paauglėms mergaitėms dažnai pastebimi dideli kūno svorio svyravimai, mat jos, siekdamos sumažinti antsvorį atsiradusį dėl netinkamos mitybos ir pasyvaus gyvenimo būdo, pradeda laikytis drastiškai svorį mažinančių dietų.
„Su šiomis merginomis endokrinologo gydytojo kabinete neretai susitinkame dėl mėnesinių ciklo sutrikimo. Taikant nemedikamentines priemones, siekiame nuosaikiai ir laipsniškai normalizuoti kūno svorį, į pagalbą pasitelkiant dietologą, kuriam reikia sudaryti individualų mitybos planą, taip pat ir motyvuoti imtis pokyčių bei suformuoti subalansuotos mitybos įpročius“, – sakė pašnekovės.
Bent valanda fizinės veiklos kasdien
Nenuostabu, jog patys tėvai savo elgesiu ir gyvensena lemia vaikų įpročių formavimą. Pasak gydytojų endokrinologių, jei tėvai maitinasi sveikai, yra fiziškai aktyvūs – tai pats geriausias pavyzdys vaikams, neabejotinai darantis įtaką vaikų elgsenai ir sveikatai. Nepaisant sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo, labai svarbus yra šeimos emocinis gerbūvis ir tarpusavio ryšys, palaikymas. Tėvams turiningai leidžiant laiką su vaikais, mažėja poreikis panirti į kompiuterių ir kitų įrenginių siūlomą virtualų pasaulį.
„Reikėtų siekti, jog vaikų sėdėjimas prie televizoriaus ar išmaniųjų įrenginių būtų trumpesnis nei 2 valandos per dieną, o šiuo karantino laikotarpiu vykstant nuotoliniam mokymui ir naudojant kompiuterį – siūlytume paraginti savo vaikus atsisakyti papildomo laiko prie ekranų ir sudominti kita veikla“, – patarė pašnekovės.
Pasak jų, turėtume įsiminti, jog žmogui reikia būti fiziškai aktyviems mažiausiai 60 minučių per dieną. Įdomu tai, kad vaikui esant fiziškai aktyviam pagerėja audinių jautrumas insulinui.
„Sportuojant išsiskiria neuromoduliatoriai, t.y. medžiagos, gerinančios nuotaiką, todėl gerėja ne tik fizinė, bet ir psichinė sveikata. Taip pat fizinis aktyvumas svarbus kaulų mineralinio tankio formavimuisi bei kaulų retėjimo profilaktikai. Todėl tiek vaikai, tiek suaugę turi ne tik palaikyti normalią vitamino D ir kalcio koncentraciją kraujyje, taip pat ir būti fiziškai aktyvūs. Tie, kas sako, jog neturi laiko sportui, rekomenduojame prisiminti laiptus ruošiantis kilti liftu, esant galimybei eiti pėsčiomis į darbą ar į kitus susitikimus, o pasivaikščiojimas po vakarienės su šeima pagerins miego kokybę, suartins šeimos narius bei sumažins televizoriaus žiūrėjimo laiką“, – kalbėjo gydytojos.
Kontroliuoti svorį ir sveikatą padės miegas
Miegas taip pat labai svarbus geros savijautos aspektas, turintis didelės reikšmės žmogaus sveikatai ir svorio kontrolei.
„Yra atlikti moksliniai tyrimai, kad žmonės, miegantys trumpiau nei 7 val., turi didesnį poreikį užkandžiauti dienos metus ir dažniausiai renkasi nesveikus, riebius, cukrų ir kitų greitųjų angliavandenių prisotintus užkandžius. Miego trukmė priklauso ir nuo amžiaus – kuo jaunesnis vaikas, tuo ilgiau turi miegoti“, – sakė gydytojos endokrinologės.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai turi miegoti ne mažiau nei 12-13 val, iš jų 1-2 val. dienos metu. Šešių – septynių metų vaikai turi miegoti ne mažiau nei 11-12 val. Aštuonių – dešimties – ne mažiau 10 valandų. Didesni nei penkiolikos – 8-9 valandas.
Miegas taip pat svarbus ir vaiko ūgio augimui. Augimo hormonas, kuris skatina linijinį vaiko augimą, daugiausiai išsiskiria nakties metu miegant. Tad esant augimo sutrikimams labai svarbus gydymo komponentas yra ir poilsio režimo reguliavimas.
Pasak pašnekovių, endokrininės ligos yra labai įvairialypės, simptomai dažnai nėra specifiniai konkrečiai ligai, tad žmogus gan ilgą laiką jų neįvardija ar dėl pasikeitusios savijautos kaltina išorinius faktorius: didelį darbo krūvį, stresą, miego trūkumą ir panašiai.
Tačiau dažnai pakitusi savijauta – nuovargis, dažnas širdies pulsas, prakaitavimas ar šalčio netoleravimas, svorio pokyčiai yra būtent endokrininės ligos išraiška.
„Minėtus simptomus jaučia dauguma suaugusiųjų, todėl ir konsultacijų poreikis yra didelis. Sveikatą taip pat rekomenduojama profilaktiškai išsitirti bent 1 kartą metuose, net jei žmogus jaučiasi ir visiškai sveikas. Profilaktinis sveikatos patikrinimas ir šiuolaikinės diagnostinės priemonės leidžia nustatyti ligas ankstyvose stadijose ir tinkamai taikyti gydymo metodus, arba džiaugtis, kad esate visiškai sveikas“, – sakė endokrinologijos klinikos Kaune „Hormodernus“ gydytojos.