Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad medicininį turizmą skatina prieš 5 metus priimtame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme įteisintas amžinas embrionų saugojimas. Prievolė susimokėti už tą saugojimą palikta poroms, kurios pasinaudoja galimybe tokiu būdu pratęsti savo šeimą.
Kaip sakė Seimo pirmininkė, ši nuostata nepagrįsta moksliniais tyrimais ir neatitinka pažangiose šalyse taikomos vaisingumo sutrikimo diagnostikos ir gydymo paslaugų praktikos. Todėl siūloma tai keisti. Taigi Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo pristatytas įstatymo pakeitimo projektas.
Mokėjimo bando išvengti donuodami
„Valstybė imperatyviai įpareigoja poras naudotis lytinių ląstelių banko paslaugomis, nepriklausomai nuo tų porų ideologinių pažiūrų, ir iš savo pusės visiškai neprisideda prie jų išlaidų padengimo.
Embrionų saugojimas atliekamas tik pačių pacientų lėšomis ir tai tikrai skatina mūsų piliečių medicininį turizmą į užsienio šalis, kuriose reguliavimas yra kitoks, nes tik Lietuvoje galioja nuostata dėl amžino saugojimo.
Dar blogiau, kad nevaisingumą išgyvenantys asmenys visai nesikreipia medicininės pagalbos“, – pastebėjo įstatymo pakeitimo projektą pristačiusi V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkės vertinimu, amžinas embrionų saugojimas diskredituoja ir embrionų donorystės programos įgyvendinimą.
„Neretai poros donaciją grindžia ne noru padėti poroms, tai daro ne dėl altruizmo, kaip turėtų būti iš esmės, o tiesiog matydamos, kad tai yra vienintelė galimybė išvengti priverstinio amžino embrionų saugojimo ir mokėjimo už tai“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Siūlo palikti pasirinkimo laisvę
Įstatymo pakeitimo projekto autoriai siūlo nustatyti, kad embrionai pagal sutuoktinių ar partnerių raštu pareikštą valią jų lėšomis galėtų būti saugomi sutikime nurodytą terminą, bet ne trumpiau kaip dvejus metus ir ne ilgiau kaip 10 metų, nebent pora yra pareiškusi valią ilgesniam embrionų saugojimo terminui. Pasibaigus šiam terminui, embrionų saugojimas galėtų būti finansuojamas valstybės lėšomis.
Be to, siūloma didinti valstybės finansavimą, pastoti negalinčių asmenų gydymui.
„Siūlymas yra labai lankstus. Jis palieka daug erdvės poroms apsispręsti, bet nuimama amžinoji prievolė, kuri yra nepamatuota ir neracionali“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.
Diskriminuoja pagal amžių
Seimo pirmininkė pateikė pasiūlymą ir dėl vaisingumo išsaugojimo paslaugų tiekimo.
Šiuo metu įstatyme numatytas amžiaus ribojimas nuo 14 metų užkerta kelią jaunesniems pacientams gauti reikiamą pagalbą ir, anot politikės, pasmerkia juos galbūt niekada nesusilaukti vaikų.
„Turint galvoje, kokie dabar yra medicinos pasiekimai, nederėtų įstatymo leidėjui taip apriboti galimybę išsaugoti vaisingumą jaunesniems žmonėms. Projekte siūlome suteikti teisę išsaugoti vaisingumą asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Jeigu esama sveikatos būklė, paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens reprodukcinės sveikatos ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas, saugikliai yra sudėti.
Bet akivaizdu, kad kai kuriems pacientams, onkologiniams pacientams, kurie gauna gydymą, tai yra labai svarbus klausimas. Jis yra skaudus, jautrus ir mes kviečiame kolegas į tai atsižvelgti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Bijo, kad sumažėtų embrionų donorystė
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aurelijus Veryga abejojo, ar reikėjo abu pasiūlymus sudėti į vieną. Esą antrajam jis ir pats būtų linkęs pritarti.
„Iš tiesų, jeigu sveikatos mokslas leidžia išsaugoti vaisingumą žmonėms, kurie suserga tam tikromis onkologinėmis ligomis, nelabai būtų logika tai riboti.
Bet jūs tai sudėjote į vieną vietą kartu su dalykais, kurie kels diskusijų ir kuriems, manau, bus kas nepritars dėl tam tikrų įsitikinimų, dėl žmogaus gyvybės vertinimo, nes jūs žinote, kad žmonės skirtingai vertina, kada ta gyvybė prasideda ir nuo kada ji gerbtina.
Aš išgirdau argumentus, kurie yra ne medicininiai. Aš išgirdau finansinį argumentą, kad embrionų saugojimas kainuoja.
Jeigu tai yra finansinis argumentas ar problema, gal tai reikėtų spręsti finansiškai, ne biologiškai, ne kažką sunaikinant, bet užtikrinant šeimoms tą naštos nuėmimą“, – posėdyje siūlė A. Veryga.
Politikas nusistebėjo ir argumentu dėl embrionų donorystės: „Jeigu tai bet kokiu atveju sugeneruoja galimybę donuoti, ar tikrai yra didelis skirtumas, dėl ko žmonės taip apsisprendžia.
Ar tiems, kurie gauna tą embrioną, gali susilaukti vaikų, ką nors tai keičia? Ar kaip tik neatsitiks tokia situacija, kad tų donorų nebeatsiras? Dabar jie natūraliai atsiranda, nes yra imperatyvas saugoti. O vėliau gali visokių turbūt susiklostyti situacijų“.
Atkreipė dėmesį į kitų šalių praktiką
V. Čmilytė-Nielsen į tai atsakė, atkreipdama dėmesį į galiojančią tvarką kitose valstybėse.
„Kaip minėjau, Lietuva yra unikali šalis pasaulyje, kurioje įteisintas amžinasis embrionų saugojimas. Nemanyčiau, kad turime teisę sakyti, jog esame kažkuria vertybių ar moralės prasme išskirtiniai, lyginant su tokiomis šalimis, kaip Ispanija, Italija, Airija, Didžioji Britanija – galiu ilgai vardinti, kur numatyta apie 10 metų [embrionų saugojimas]. Tai pagrįsta visų pirma medicininiais, ne finansiniais sumetimais – su medikais, ekspertais derinta tokia tvarka. Remčiausi tais argumentais.
Ar donavimas, kad poros nenori nukentėti finansiškai, yra moraliai sveikintinas ir turtų būti labiau skatinamas, palikime atvirą diskusiją.
Dėl vertybinių dalykų, kurie paliečiami, Lietuva turėtų nustatyti protingą terminą.
Turime aiškiai įvardinti, kad pagalbinio apvaisinimo metodas nėra lengvas poros apsisprendimas. Tai daroma dėl to, kad tai būna paskutinė galimybė susilaukti vaikų. Tą reikėtų vertinti ir, manau, su pagarba žiūrėti į poras, kurios susiduria su tokiomis problemomis. O jų yra daug – kaip žinia, kas šešta pora Lietuvoje patiria vaisingumo sutrikimą ir vienai ar kitaip priversta kreiptis pagalbos“, – pastebėjo Seimo pirmininkė.