Kaltina pernelyg griežtą Lietuvos reguliavimą
Pasak V. Augustinienės, jau kurį laiką žmonės pastebi, kad vaistinėse, kuriose visą laiką pirkdavo vaistus, dabar jų neberanda, o ir užsakyti nėra iš kur.
„Jei vaistinė neturi, tai ji turi užsakyti ir žmogui per dieną ar kelias vaistas turi atsirasti. Bet dažnai išgirsta, kad neturime, kur užsakyti. Aš pati lapkritį turėjau receptą 4 vaistams dėl diabeto ir astmos. Juos Vilniuje visus nusipirkau per 4 tinklus, nes tuo metu viena vaistinė pasakė, kad jų tinkle nėra išvis. Nuėjusi į kitą vaistinę nusipirkau vieną insuliną, tada turėjau eiti dar kitur. Galų gale, nuo astmos vaistus radau ketvirtame tinkle“, – sakė V. Augustinienė.
Pašnekovės teigimu, jei žmogus yra iš mažo miestelio ir jame neranda sau svarbių vaistų, gali nutikti ir taip, kad kurį laiką jis jų nevartoja. Taip itin dažnai būna su senyvo amžiaus žmonėmis, nes jiems sunku vykti į kitus miestus ir ieškoti vaistų.
Pastaruoju metu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje pastebimi vaistų tiekimo sutrikimai, tam didelę įtaką turėjo COVID-19 pandemija bei karas Ukrainoje, nes tai sutrikdė tiekimo grandines. Be to, pasak Rasos Bričkienės, neigiamą įtaką daro ir pačios Lietuvos reguliavimas.
„Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų reguliavimas stipriai mažina rinkos patrauklumą. Vaistų kainos įšaldytos nuo 2019 metų ir, pasikeitus aplinkybėms, išaugus visoms kainoms, gamintojai nebegali pasiūlyti tokių kainų, kokių prašo Valstybinė ligonių kasa. Prašoma mažinti kainą 3-4 kartus daugiau nei kainuoja patys gamybos kaštai, todėl suprantama, kad Lietuva tampa nepatraukli ir toks vaistas į Lietuvą neatkeliauja“, – sakė R. Bričkienė.
Todėl, kaip teigė pašnekovė, gamintojams neapsimoka vežti vaistų į Lietuvą. R. Bričkienė sako, jog nauji pakeitimai, kurie bus svarstomi Seime ketvirtadienį, situaciją gali dar labiau pabloginti.
„Kuo labiau valstybė reguliuoja kainas kompensuojamų vaistų, kuo mažiau tiekėjų lieka Lietuvos rinkoje, tuo labiau pacientai tampa nuskriausti. Jie ne tik ne laiku gauna gydymą antibiotikais, bet negali gauti ir kompensuojamų vaistų“, – kalbėjo R. Bričkienė.
Pasak jos, naujame Farmacijos projekte įvedamas papildomas reguliavimas – išorinis referavimas į penkias pigiausias Europos Sąjungos valstybių veikliąsias medžiagas. Tai reiškia, kad dar daugiau gamintojų negalės atitikti Ligonių kasų ir SAM keliamų reikalavimų.
„Mes dar kartą kreipiamės, kad ta pozicija nebūtų tokia griežta, ir kad būtų atsižvelgiama į Europoje vyraujančias tendencijas kalbėtis su gamintojais“, – sakė R. Bričkienė.
Ministerijos teigimu, reguliavimas būtinas, kad nepermokėtume
Pasak viceministro Aurimo Pečkausko, vaistų grandinė yra gana ilga – nuo vaistų gamintojų, iki platinimo įmonių bei vaistinių, kol pasiekiamas pacientas.
„Kiekvienoje grandyje gali įvykti koks nors sutrikimas, pavyzdžiui, vaistinė neužsako vaistų, nors tai nėra nacionalinis sutrikimas. Žinant visą komplikuotą tiekimo grandinę, pandemiją, karą Ukrainoje, nenuostabu, kad kartas nuo karto „išlenda“ vieno ar kito vaisto trūkumas. Pastaruosius mėnesius buvo įvardyta, kad trūksta kai kurių formų antibiotikų, taip pat kai kurių formų paracetemolio ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Tačiau pastebėjome, kad vaistinėse šių vaistų nėra, nors didmeniniko sandėlyje jie yra. Tada prasideda klausimai, kaip vaistinės komunikuoja su platinimo įmonėmis. Todėl SAM vaidmuo čia turėtų būti didesnis“, – kalbėjo A. Pečkauskas.
Pasak viceministro, įstatymų projektai, apie kuriuos kalbama, dar nėra nė įsigalioję, todėl sieti įstatymų projektus su tuo, kad šiuo metu trūksta vaistų, nėra tikslinga. Pašnekovo teigimu, Pasaulio sveikatos organizacija bei Europos vaistų agentūra giria Lietuvą už subalansuotą kainodaros modelį.
„Labai norime, kad į rinką atkeliautų nauji, inovatyvūs vaistai. Bet turime labai didelį kiekį vaistų, kurie jau po patento apsaugos galiojimo laikotarpio. Tų vaistų kainos turi mažėti ir sutaupyti lėšų, kad galėtume gauti naujus vaistus. Visa tai sutalpinta į mūsų kainodaros modelį“, – sakė A. Pečkauskas.
Visgi R. Bričkienė sako, kad neteisinga vaistus vertinti 2019 metų kainomis, nes tokios kainos jau seniai praeityje. Be to, jau dabar mūsų rinka nepatraukli, todėl vaistų laukiame eilėje. R. Bričkienės teigimu, norint išspręsti inovatyvių ir kompensuojamųjų vaistų klausimą, būtina didinti PSDF biudžetą.
Nors reguliavimas ir griežtas, bet kai kurių vaistų daug pigiau galima rasti Lenkijoje, o tai jau ne kartą yra pastebėję ten nukeliavę lietuviai. Pasak A. Pečkausko, būtent dėl to ir yra reguliuojama rinka bei nustatomos bazinės kainos pagal kitų šalių vidurkį, kad nepermokėtume už vaistus.
„Šiuo metu mes, kaip šalis, permokame už vaistus, palyginus su kitomis Europos šalimis. Mes norime tai sulyginti ir nepermokėti“, – sakė A. Pečkauskas.
Viceministras priminė, kad nuo šių metų receptinius vaistus užsisakyti galima ir per e.sveikatos sistemą, o vaistai bus pristatyti į namus.
Vaistai, išbraukti iš kompensuojamų sąrašų, vėliau išvis dingsta iš rinkos
Dėl ketvirtadienį planuojamo svarstyti Farmacijos įstatymo, V. Augustinienė taip pat išreiškė nerimą. Pacientų organizacijos ministerijai siūlė, kad iš kompensuojamųjų vaistų kainyno nebūtų išbraukiami vaistai su tokiomis pat veikliosiomis medžiagomis. Mat iš principo ta pati veiklioji medžiaga, tik pagaminta kito gamintojo, turėtų veikti taip pat, tačiau praktika rodo kitaip.
„Galbūt ta priemoka bus didesnė, bet žmogui bus didesnis pasirinkimas. Sergantys lėtinėmis ligomis, dažniausiai serga ne viena liga. Pavyzdžiui, diabetu sergantis gali sirgti ir širdies ir kraujagyslių ligomis, astma, inkstų ligomis.
Jis vartoja ne tik nuo diabeto vaistus, o kartais pakeitus vaistus, kad ir su ta pačia veikliąja medžiaga, prasideda pašalinis poveikis. Taip sugriaunamas visas gydymas. Dažnai nenorėdami sugriauti gydymo, ilgai užtrukę, kol prisitaikę tinkamus vaistus, tiesiog priversti pirkti už pilną kainą. Be to, jei vaistai nebekompensuojami, tik nedidelė dalis išgali nusipirkti už pilną kainą, farmacininkai nebetiekia vaistų į Lietuvą“, – sakė V. Augustinienė.