„Stebime situaciją kitose Europos šalyse ir jau matome, kas šiemet pandemijos metu rugsėjį įvyko Didžiojoje Britanijoje. Vaistines tiesiog užplūdo pacientai. Tokie tinklai kaip „Boots“, „Lloyds Pharmacy“ ir „Well Pharmacy“ kalba apie tai, kad pirmąją savaitę juose pasiskiepijo nuo 1,7 iki 10 kartų daugiau žmonių, palyginti su praėjusiais metais. Jiems teko stabdyti ar riboti žmonių registravimą, kadangi vakcinų paklausa yra didžiulė. Mes taip pat esame pasiruošę įsijungti bei tikimės, kad ministerija sutiks atsisakyti vaistinėms keliamų, bet praktiškai sunkiai išpildomų reikalavimų“, – pranešime spaudai sako Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Lietuvoje veikia daugiau kaip 1,3 tūkst. vaistinių ir iš esmės kiekvienoje jų galėtų būti skiepijami žmonės.
K. Nemaniūtė-Gagė atkreipia dėmesį, kad net ir tokiuose nedideliuose miesteliuose kaip Žagarė, Venta, Vainutas, Pabėgiai, Kybartai, Kavarskas ar Obeliai gyventojai galėtų nuo gripo pasiskiepyti vaistinėje, jiems nereikėtų vykti specialiai į gydymo įstaigą.
„Vaistinių tinklas Lietuvoje yra tikrai platus ir tankus. Šiomis nepaprastomis sąlygomis esame pasiruošę palengvinti krūvį gydymo įstaigoms. Laikomės pozicijos, jog taikant supaprastintus reikalavimus patalpoms bei greitai apmokius vaistininkus, priklausomai nuo vaistinės dydžio ir žmonių srauto, joje galėtų paskiepyti 5-10 žmonių per dieną. Ar taip ir bus, kol kas sudėtinga pasakyti, nes vis dar ieškoma kompromiso, kaip turėtų būti įrengtos skiepijimo vietos bei sustyguotas visas procesas“, – teigia asociacijos vadovė.
Jos nuomone, yra apmaudu tai, kad gripo sezonas jau prasidėjo, o diskusijos tebevyksta, nors apie išaugsiančią gripo vakcinų paklausą dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos buvo pradėta kalbėti dar vasarą.
Lietuvos vaistinių asociacija laikosi pozicijos, kad žmogų būtų galima saugiai paskiepyti atskiriant ir kontroliuojant pacientų srautus, laikantis griežčiausių dezinfekavimo bei kitų paslaugos suteikimo reikalavimų, o paciento privatumą būtų galima užtikrinti mobiliųjų sienelių, širmų pagalba.
Tuo tarpu rengiamuose teisės aktų projektuose numatoma, kad skiepijimo paslaugą siekiančioje teikti vaistinėje iš esmės turi būti atidaryta asmens sveikatos priežiūros įstaiga su visais jai keliamais reikalavimais, tarp kurių yra ir atskira patalpa laukiamajam, ir operacinėms tinkama vėdinimo sistema.
„Atsakingai galiu pasakyti, kad tokių sąlygų šiuo metu nėra pasirengusi išpildyti nė viena vaistinė. Taip pat abejočiau, kaip greitai pacientams būtų prieinama skiepijimo paslauga vaistinėse, jei jos prieš tai turėtų atlikti kapitalines rekonstrukcijas. Raginame atsižvelgti į kitų šalių patirtį ir priimti pacientų saugumą bei paslaugos prieinamumą užtikrinančius reikalavimus, nekeliant perteklinių sąlygų“, – sako K. Nemaniūtė-Gagė.
Skirtingos šalys skiepijimui vaistinėse taiko skirtingus reikalavimus. Viena liberaliausių sistemų veikia Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kur pacientas gali būti paskiepytas prie pat prekystalio.
Tačiau Lietuvoje vaistinės yra pasirengę įdiegti konservatyvesnį, paciento privatumą saugantį bei visiškai saugų skiepijimo procesą, bet ne tokį konservatyvų kaip siūlo LR SAM.
Tarptautinė farmacijos federacija prieš porą metų skelbė, jog vaistinių įtraukimas į visuomenės skiepijimą yra aktualus ne tik tose šalyse, kur nemaža dalis žmonių gyvena atokiose vietovėse. Pavyzdžiui, Portugalijoje nuo pirmųjų vaistinių įsitraukimo metų jos pardavė apie 40 proc. visų šalies gripo vakcinų. Tuo tarpu JAV per 10 metų vaistinių dėka padvigubėjo nuo gripo besiskiepijančių jaunų suaugusiųjų skaičius.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, didžiausias sergamumas gripu paprastai fiksuojamas gruodžio-sausio mėnesiais, o jo sezonas gali prasidėti ankstyvą spalį ir tęstis iki gegužės.