„Lietuvos vaistininkai jau skiepija gyventojus, išduoda galimybių pasus, tad receptų pratęsimas būtų dar vienas logiškas žingsnis, kuriam jie pasirengę, turi visas reikiamas žinias ir technologijas – reikia tik politinio sprendimo.
Pandemijos metu vaistinėse pradėtų teikti naujų paslaugų populiarumas parodė, kad gyventojai pasitiki vaistininkais, o pakliūti pas juos paprasčiau nei pas šeimos gydytojus. Ypač dabar, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigose eilės formuojasi keletui mėnesių į priekį.
Be to, visuomenės apklausos rodo, kad šalies gyventojai taip pat norėtų turėti galimybę receptus prasitęsti vaistinėse“, – komentuoja Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
70 proc. šių metų sausį bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje dalyvavusių žmonių atsakė, kad kompensuojamųjų vaistų recepto pratęsimas vaistinėje, pacientui ilgai vartojant tuos pačius vaistus, būtų naudinga paslauga.
Remiantis Europos vaistininkų sąjungos informacija, receptų pratęsimo vaistinėje paslauga iki pandemijos buvo teikiama 14-oje Europos Sąjungos (ES) valstybių, pandemijos metu prie jų prisijungė dar 5: Prancūzija, Airija, Portugalija, Malta, Italija.
Recepto tenka laukti savaitėmis
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto prodekanas prof. Valdas Jakštas siūlymus leisti vaistininkams pratęsti receptus vertina palankiai. Jo teigimu, pastarasis laikotarpis pakeitė vaistininkų vaidmenį ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Vaistininkai pasaulinės pandemijos laikotarpiu aktyviai įsitraukė į įvairias veiklas: vykdė imunizaciją, kitose šalyse yra pavyzdžių, kai ėmė mėginius, atliko įvairius tyrimus, teikė pacientams praktines konsultacijas.
„Šiandien dažnam pacientui labai aktuali problema – per didelis sveikatos priežiūros įstaigų užimtumas, dėl kurio kenčia pacientai, kuriems tereikia pratęsti receptą. Šito kartais gali tekti laukti savaitėmis, iš anksto registruotis, o nemažai žmonių dėl įvairių priežasčių negali tiksliai suplanuoti vizito ir lieka be galiojančio recepto. Tokiu atveju galimybė receptą prasitęsti vaistinėje būtų puiki išeitis“, – įsitikinęs prof. V. Jakštas.
Buvusi ES Vaistininkų grupės generalinė sekretorė Jūratė Švarcaitė taip pat sutinka, kad receptų pratęsimas vaistinėse būtų patogus lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kurių būklė stabili ir gydymas nesikeičia, nes jiems nebereikėtų registruotis pas gydytoją vien dėl recepto.
Jos teigimu, šis žingsnis padėtų spręsti ir daugiau problemų: ilgas eiles pas šeimos gydytojus, didelį sveikatos priežiūros įstaigų užimtumą, prastėjančią lėtinių ligų kontrolę.
„Tokios paslaugos kitose šalyse teikiamos jau daug metų, o tai yra geriausias pacientų įvertinimas ir reikalingumo pagrindimas. Jeigu jos būtų nereikalingos, turbūt apie tai ir nekalbėtume. Vaistininkai Europoje yra tarp penkių patikimiausių profesijų, jie yra vaistų ekspertai, tad recepto pratęsimas, kai žinoma diagnozė, ir pacientų edukacija apie tinkamą vaistų vartojimą yra natūrali profesijos evoliucija“, – akcentuoja J. Švarcaitė.
Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, receptus vaistinėje būtų galima pratęsti dviem atvejais. Pirmasis – kai pacientas tiesiog pritrūksta vaistų. Vaistinėje tokiu atveju e.sveikata platformoje matomas buvęs kompensuojamas receptas pratęsiamas mėnesiui ir išduodamas vaistas, kad užtektų iki patekimo pas gydytoją. Šiuo metu panašus būdas jau veikia vaistinėje, tačiau pacientai negauna jiems priklausančios kompensacijos vaistams ir turi mokėti visą vaisto kainą, kas kartais atgraso juos nuo vaisto įsigijimo. Tokiu atveju pacientas gali nutraukti medikamentinį gydymą kol nepateks pas gydytoją, o tai nepadeda užtikrinti ligos kontrolės.
Kitas atvejis, kai gydytojas e. sveikatos sistemoje pažymi, kad gydymo kurį laiką nereikia keisti, o vaistininkai įrašytų informaciją apie pratęstus receptus ir išduotų vaistus. Kadangi receptų pratęsimui vaistinėse būtų galima naudotis e. sveikatos sistema, didelių pokyčių ir neplanuotų investicijų dėl tokios naujovės nepatirtų ir valstybė.
Pagalba laikantis gydymo režimo
Pašnekovai sutaria, kad dar vienas svarbus receptų pratęsimo vaistinėse aspektas yra tai, jog efektyviau vyktų pacientams paskirto gydymo režimo kontrolė. J. Švarcaitė sako, kad įvairių tyrimų duomenimis, 50–70 proc. pacientų nesilaiko gydytojo paskirto gydymo ir vaistų vartojimo režimo.
„Dažnai taip yra dėl to, kad jiems trūksta žinių, kas nutinka nutraukus vaisto vartojimą, kaip tinkamai sekti savo būklę. Vaistininkas, pratęsdamas receptą, aptartų su pacientu tinkamą vaistų vartojimą, taip pat per e. sveikatos sistemą galėtų teikti savo pastebėjimus gydytojui, kad šis kitos konsultacijos metu atkreiptų į tai dėmesį“, – įsitikinusi ji.
Prof. V. Jakštas antrina, kad gyventojų įsitraukimas į gydymo procesą ir gydymo rekomendacijų laikymasis ne visada yra pakankamas.
„Dažnai vaistai tiesiog nebeįsigyjami, kai pasibaigia išrašytas receptas. Pacientas savavališkai nusprendžia, kad jam nebereikia konsultuotis su gydytoju ir tęsti vaistų vartojimo. Tokiais atvejais vaistininkai taptų dar viena svarbia grandimi, galinčia pagelbėti pacientui ir išrašyti receptą“, – mano pašnekovas.
Jis įsitikinęs, kad Lietuvos vaistininkai turi reikiamus gebėjimus bei žinias, kad galėtų ateityje teikti pacientams ir dar daugiau paslaugų. Tarp perspektyvių paslaugų ateityje galėtų būti aktyvesnis imunizacijos procesas, siūlant vaistinėse pasiskiepyti įvairesnėmis vakcinomis, taip pat injekcinių vaistų suleidimas, kitos su nedidelėmis sveikatos problemomis ir savigydos valdymu susijusios paslaugos.
„Vaistininkai studijų universitetuose metu gauna plačios aprėpties išsilavinimą. Jų sukauptos žinios ir gebėjimai apima ne tik farmacijos, bet ir kitas su farmacija glaudžiai susijusias sveikatos mokslų sritis, tad jie yra tikrai kompetentingi. Be to, vaistinėse veikia įvairios informacinės sistemos, kurias taip pat galima labiau išnaudoti ateityje plečiant vaistininkų teikiamų sveikatos paslaugų sąrašą“, – teigia prof. V. Jakštas.