Teiks informaciją apie vaistų vartojimą
Anot A. Monkauskaitės, nuo kitų metų pradedamos teikti farmacinės rūpybos paslaugos sukuria savotišką trikampį tarp gydytojo, vaistininko ir paciento. Jos aiškinimu, farmacinė veikla yra įvairiapusė paciento, kuriam paskirtas gydymas, priežiūra.
„Tačiau visiems šiems dalykams atsirasti yra reikalingos sąlygos. Vaistinės privalės turėti daugiau patalpų, turės būti atskirtos receptinių ir nereceptinių vaistų pardavimo erdvės. Taip pat turės būti užtikrintas pacientų bylų konfidencialumas, nes pacientai turės kalbėtis su vaistininku [...] – tai turės būti daroma negirdint kitiems. Tai pareikalaus lėšų ir farmacininkų pastangų“, – tvirtina A. Monkauskaitė.
Ji nurodo, kad vaistininkai nuo kitų metų daugiau bendraus su pacientais, aiškins jiems apie paskirtų vaistų veikimą, kelių vaistų veikimą, vartojant juos vienu metu, vykdys prevencines ir kitas sveikatinimo programas. Ji neatmeta galimybės, kad vaistininkai galės ir pratęsti recepto galiojimo terminą.
„Apie tai dar yra diskutuojama, tačiau tokios galimybės neatmesčiau. Jeigu nustatytos ligos, jeigu gydytojas tai leidžia, kodėl ne? [...] Daugelyje Europos šalių tokios farmacinės paslaugos yra teikiamos. Jų metu visų pirma supažindinama su sveikatos stiprinimu, sveikatingumo programomis“, – teigia A. Monkauskaitė.
Ne visos vaistinės galės teikti paslaugas
Anot Seimo narės, tokių paslaugų teikimas būtų ypač naudingas, nes kai kuriems pacientams būna sunku suprasti, kas rašoma vaisto anotacijoje. Be to, žmonės galėtų daugiau pasikonsultuoti su vaistininku, nereikėtų važiuoti iki gydymo įstaigos.
„Vaistininkai įsijungtų į prevencinių programų, vykdomų privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, vykdymą. T. y. tam tikrų vėžio rūšių, širdies ir kraujagyslių profilaktikos programos. Jos vykdomos nelabai aktyviai. Vaistinės galėtų tai daryti aktyviau“, – tikina A. Monkauskaitė.
Jai antrina E. Kvedarienė, kurios teigimu, po 2011 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijas baigę farmacininkai jau dabar gali teikti kvalifikuotas farmacinės rūpybos paslaugas. Studijas anksčiau baigusiems farmacininkams dar tektų baigti specialiai parengtus kursus. „Bet ne visos vaistinės galės vykdyti įvairias programas – Sveikatos apsaugos ministerija rengia reikalavimus, kuriuose bus numatytos kai kurių programų vykdymui būtinos papildomos patalpos arba vieta. Vaistinės tam turėtų pasirengti“, – pastebi E. Kvedarienė.
Ji priduria, kad kai kurių paslaugų farmacininkai negalės teikti ne tik dėl vietos trūkumo. Anot Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkės, pagal galiojančius įstatymus vaistininkai negalės vykdyti kai kurių, pavyzdžiui, diabeto, programų.
„Diabeto programos negalėsime vykdyti nuo pradžios iki galo, nes, norint tai padaryti, reikėtų atlikti įvairius biocheminius tyrimus [...]. Mes to daryti negalime – tai draudžia Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas. Šios paslaugos priskiriamos sveikatos priežiūrai“, – akcentuoja E. Kvedarienė.
Vaistininkų atstovė: eilės nedidės, vaistai nebrangs
A. Monkauskaitė pripažįsta, kad eilių susidarymas ir vaistų brangimas nebuvo svarstytas Sveikatos reikalų komitete. „Manau, kad tokie gyventojų būgštavimai yra labai logiški, – jeigu reikės daugiau darbuotojų, reikės ir daugiau darbo užmokesčių. Tai yra logiška“, – sutinka A. Monkauskaitė.
Jai prieštarauja E. Kvedarienė. Pašnekovės teigimu, vaistai negali brangti, nes visiems vaistams yra nustatyti maksimalūs antkainiai, kurių dar labiau padidinti vaistinės tiesiog negali. „Vaistinės gali tik mažinti vaistų kainas. Vaisto kainą sudaro gamintojo kaina, maksimali didmenininko kaina, maksimalūs vaistinės antkainiai ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). [...] Kaina tikrai nepadidės“, – tikina E. Kvedarienė.
Ji taip pat tvirtina, kad vaistinėse neturėtų atsirasti didesnių eilių, nes farmacinės rūpybos paslaugas teiks atskiras vaistininkas, kuris dirbs atskirtoje erdvėje ar patalpoje. Šis specialistas, E. Kvedarienės teigimu, nedirbs ten, kur išduodami vaistai, todėl eilės išliks tokios, kokios yra dabar.
A. Monkauskaitės tvirtinimu, dar reikia pakeisti keletą teisės aktų ir parengti vaistininkų rengimo programą, skirtą tiems farmacininkams, kurie studijas baigė iki 2011 m., tačiau nuo kitų metų Lietuvoje turėtų būti pradėtos teikti farmacinės rūpybos paslaugos.
Šios paslaugos jau teikiamos daugelyje kitų Europos šalių. E. Kvedarienė įsitikinusi, kad Lietuvos farmacininkų kompetencija yra pakankama. Ji priduria – kitose valstybėse, kur farmacinės rūpybos paslaugos jau teikiamos, atlikti tyrimai rodo, kad pacientai yra labai patenkinti suteikiama sveikatos priežiūra.