Tai reiškia, kad nuo šiol jos pačios galės apsispręsti, kokio bendro ploto reikia jų kokybiškai farmacinei veiklai vykdyti. Tokie reikalavimai nebereikalingi, nes dabar vaistai pristatomi kur kas greičiau nei anksčiau, kai būdavo jie vaistines pasiekdavo vieną ar kelis kartus per savaitę. Tad jos gali reguliuotis atsargų kiekį ir tam nereikia didelių kambarių, kaip anksčiau, rašoma ministerijos pranešime spaudai.
Tokią rekomendaciją buvo pateikusi ir Konkurencijos taryba, kurios nuomone, iki šiol galioję reikalavimai sudarė nevienodas sąlygas mieste ir kaime įsisteigusių vaistinių veiklai, o skirtingi reikalavimai dėl ploto ribojo jų konkurenciją.
Ministro A. Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas įvertinus ne tik Konkurencijos tarybos rekomendacijas, bet ir realią situaciją, kuri rodo, kad pernelyg dideli biurokratiniai trukdžiai apsunkindavo vaistinių steigimąsi.
„Tikimės, kad dabar pagerės vaistų prieinamumas pacientams mažesniuose miesteliuose, nes turėti 60 kv. m. vaistinės bendrą plotą iki šiol jiems buvo didelė finansinė našta. Taigi vaistinių veikla nebebus ribojama kvadratiniais metrais. Apie tai daug diskutavome ne tik su politine Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybe, bet ir su vaistinių asociacijomis, išklausėme Valstybinės vaistų kontrolės tarybos nuomonę dėl siūlymo panaikinti nustatytą bendro ploto 60 kv. m. reikalavimą vaistinėms, esančioms mieste“, - tvirtina ministras A. Veryga.
Anot ministro A. Verygos, artimiausiu metu planuojama išplėsti ir vaistinių veiklos ribas, suteikiant joms galimybes teikti įvairias farmacinės rūpybos paslaugas.
„Pavyzdžiui, bendradarbiaujant su medikais vaistininkai galės padėti pacientams spręsti kylančius klausimus dėl paskirtų vaistų vartojimo, kad jiems nereikėtų skambinti gydytojui ar vėl grįžti pas jį dėl elementarios konsultacijos, taip pat skiepytis. Tai leistų vaistininkams atlikti daugiau svarbių darbų ir užtikrinti, kad pacientai trūkstamas paslaugas galėtų gauti jiems patogioje vietoje ir patogiu metu“, - sako ministras A. Veryga.
Tikimasi, kad šios naujovės skatins ir racionalų vaistų vartojimą, sumažins gydymo ligoninėse atvejų skaičių, leis išvengti ilgų laukimo eilių už gydytojų durų, mažins pacientų nedarbingumą, padės išvengti ligų ir užtikrins geresnius gydymo rezultatus.
Lietuva yra viena iš daugiausiai vaistinių turinčių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Šiuo metu esame 7-oje vietoje ir turime beveik 1,4 tūkst. vaistinių. Pagal ES vidurkį, 100 tūkst. gyventojų tenka 31 vaistinė, Lietuvoje – 45 vaistinės.