Tačiau egzistuoja ir kita tikimybė, kas galėtų nutikti blogiausiu atveju: jokios vakcinos niekada sukurti nepavyks. Tad šiuo atveju sukilusios žmonių viltys žlugtų, kai įvairūs galimi problemos sprendimo variantai neįveiktų galutinio kliūčių ruožo.
Visuomenėms, užuot sunaikinus COVID-19, gali tekti išmokti su šia liga gyventi. Miestai pamažu atsidarys, bus sugrąžinta dalis laisvių, tačiau teks išmokti gyventi „su trumpu pavadžiu“ ir laikytis ekspertų rekomendacijų. Testavimas ir sekimas artimiausiu metu taps mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau daugelyje šalių bet kuriuo metu būtų galima sulaukti netikėtų nurodymų dėl saviizoliacijos. Gali būti sukurti vaistai, tačiau ligos protrūkiai gali vis vien kankinti kiekvienais metais, o mirčių nuo koronaviruso skaičius pasaulyje ir toliau augtų.
Apie tokį variantą retai viešai kalba politikai – jie optimistiškai dėsto, kad jau kuriama vakcina ir pradedami tyrimai su žmonėmis. Tačiau minėtąją tikimybę labai rimtai vertina daugelis ekspertų – nes taip jau buvo nutikę. Ir net keletą kartų.
„Tebėra virusų, nuo kurių mes vis dar neturime vakcinos. Negalime daryti neabejotinos prielaidos, kad vakcina apskritai atsiras, o jei ji atsiras – kad įveiks visus veiksmingumo ir saugumo testus“, – teigia dr. Davidas Nabarro, pasaulinės sveikatos srities Londono imperatoriškojo koledžo profesorius, kuris taip pat yra specialusis Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas COVID-19 klausimais.
„Nepaprastai svarbu, kad visoms visuomenėms pavyktų atsidurti tokioje pozicijoje, kurioje jos būtų pajėgios apsiginti nuo nuolatine grėsme tapusio koronaviruso, ir kurioje jos galėtų ir toliau tęsti socialinį gyvenimą bei ekonomines veiklas, kai virusas gyvena pašonėje“, – CNN aiškino D. Nabarro.
Daugelis specialistų, įskaitant ir JAV Nacionalinio alergijos ir užkrečiamųjų ligų instituto vadovą dr. Anthony Fauci, spėlioja, kad vakcina galėtų būti sukurta maždaug po metų ar pusantrų. Kiti ekspertai, pavyzdžiui, vyriausiasis Anglijos medicinos pareigūnas Chrisas Whitty, kalba apie tolimesnį šio laikotarpio tašką – jų manymu, metai būtų per trumpas laikas.
Tačiau netgi jei vakcina bus sukurta, jos parengimas skiepijimui per bet kurį iš šių minėtų laikotarpių būtų dar niekada anksčiau neįgyvendintas žygdarbis.
„Dar niekados vakcina nebuvo sukurta taip sparčiai – per metus ar pusantrų. Tai nereiškia, kad toks dalykas yra neįmanomas, tačiau tai būtų iš tiesų didvyriškas pasiekimas“, – CNN sakė dr. Peteris Hotezas, Teksaso vaikų ligoninės Vakcinų kūrimo centro vienas iš vadovų ir Hjustono Bayloro medicinos koledžo Nacionalinio tropikų medicinos fakulteto dekanas.
„Mums reikalingas tiek planas A, tiek planas B“, – neabejoja P. Hotezas.
Kai vakcinos būna neveiksmingos
1984-aisiais Jungtinių Valstijų sveikatos apsaugos ir socialinio aprūpinimo sekretorė Margaret Heckler Vašingtone vykusioje spaudos konferencijoje pranešė, kad mokslininkai sėkmingai nustatė virusą, kuris vėliau tapo žinomas kaip ŽIV, ir prognozavo, kad vakcina nuo jo bus parengta testavimui po dvejų metų.
Prabėgus beveik keturiems dešimtmečiams ir virusui nusinešus 32 mln. gyvybių, pasaulis vis dar laukia vakcinos nuo ŽIV.
Po M. Heckler pranešimo sekė ne proveržis, o nemažos dalies tuometinės gėjų vyriškių kartos praradimas ir skausmingas jų bendruomenės šalinimasis Vakarų šalyse. Daugelį metų teigiama diagnozė reiškė ne tik mirties bausmę – ji lemdavo, kad asmuo paskutines savo gyvenimo dienas praleis visų apleistas. Gydytojai tuo metu medicinos žurnaluose diskutavo, ar ŽIV užsikrėtusius pacientus apskritai verta gelbėti.
Vakcinos paieškos nesibaigė devintajame dešimtmetyje. 1997-aisiais Jungtinių Valstijų prezidentas Billas Clintonas metė JAV iššūkį: per dešimtmetį sukurti vakciną. Prieš keturiolika metų mokslininkai kalbėjo, kad iki vakcinos sukūrimo liko dar bent dešimtmetis.
Vakcinos kūrimo sunkumai prasidėjo dėl pačios ŽIV/AIDS prigimties. „Gripas gali kasmet keistis, todėl ankstesniais metais įvykusi natūrali infekcija ar imunizacija kitais metais jau nebeapkrės. ŽIV mutacija įvyksta vieno užkrėtimo metu“, – aiškina Paulas Offitas, pediatras ir infekcinių ligų, imunologijos, skiepų ir virologijos profesorius, vienas iš roto viruso skiepų kūrėjų.
„Virusas toliau mutuoja organizme, todėl atsitinka taip, tarsi žmogus būtų užsikrėtęs tūkstančiais skirtingų ŽIV atmainų. Bemutuodamas virusas taip pat suluošina imuninę sistemą“, – CNN pasakojo P. Offitas.
ŽIV sukelia išskirtinių sunkumų, o COVID-19 nėra toks klastingas, todėl vakcinos sukūrimo atžvilgiu mokslininkai nusiteikę optimistiškiau.
Tačiau yra buvę ir kitų ligų, sugluminusių tiek mokslininkus, tiek žmogaus organizmą. Veiksminga vakcina nuo dengės karštinės, kuria, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, kasmet užsikrečia net 400 tūkst. žmonių, ilgus dešimtmečius gydytojų nepasiekė. 2017-aisiais plataus masto bandymai sukurti vakciną buvo sustabdyti po to, kai nustatyta, kad vakcina apsunkina ligos simptomus.
Su panašiais dideliais sunkumais susidurta ir bandant sukurti vakcinas nuo įprastų rinovirusų ir adenovirusų – kaip ir koronavusai, jie gali sukelti peršalimo simptomus. Tėra viena vakcina, galinti apsaugoti nuo dviejų adenoviruso atmainų, ir ji nėra komerciškai prieinama.
„Paprastai kyla didžiulių vilčių, kurios vėliau išsisklaido“, – sako D. Nabarro, apibūdindamas lėtą ir skausmingą vakcinos sukūrimo procesą. „Susiduriame su biologinėmis, o ne mechaninėmis sistemomis. Iš tiesų viskas labai priklauso nuo to, kaip reaguoja žmogaus organizmas“, – aiškina profesorius.
Vakcinos nuo COVID-19 tyrimai su žmonėmis jau pradėti Oksfordo universitete Jungtinėje Karalystėje. Jungtinėse Valstijose su žmonėmis taip pat pradėta testuoti kita vakcina, kurią sukūrė bendrovė „Moderna“.
Tačiau būtent bandymų procesas, o ne pats vakcinos sukūrimas yra toji kliūtis, sulaikanti ir dažnai užkertanti kelią vakcinos gamybai, pabrėžia P. Hotezas, dalyvavęs bandymuose kurti vakciną nuo SARS. „Sudėtingiausias dalykas – įrodyti, kad vakcina yra iš tiesų veiksminga ir saugi“, – sako P. Hotezas.
Planas B
Jeigu tokia pati lemtis ištiks ir vakciną nuo COVID-19, virusas tarp mūsų gali išlikti daugelį metų. Tačiau medicininis atsakas į ŽIV/AIDS suteikia pagrindą tikėti, kad galima gyventi su liga, kurios nepavyksta išnaikinti.
„ŽIV atveju mums antivirusinių priemonių dėka pavyko paversti šią ligą lėtine. Įgyvendinome tai, ko visada vylėmės dorodamiesi su vėžiu. Tai nebėra mirties nuosprendis, kaip buvo devintajame dešimtmetyje“, – teigia P. Offitas.
Proveržį sukėlusios kasdienės prevencinės priemonės – preekspozicinės profilaktikos (PrEP ) – sukūrimas suteikė galimybę šimtams tūkstančių žmonių, kurie rizikuoja užsikrėsti ŽIV, apsisaugoti nuo ligos.
COVID-19 atveju taip pat išbandoma daugybė gydymo būdų, mat mokslininkai, vykdydami vakcinų bandymus, kurie visi dar tebėra labai ankstyvame etape, tuo pačiu metu ieško ir plano B.
Mokslininkai analizuoja eksperimentinį Ebolai gydyti sukurtą vaistą remdesivirą, tiriami ir gydymo kraujo plazma būdai. Paaiškėjo, kad hidroksichlorokinas, kurį Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas išgyrė kaip galimą esminį pokytį, smarkiai sergantiems pacientams nėra veiksmingas.
„Kaip galimi vaistai pasirenkami geriausi kandidatai“, – teigia Keithas Nealas, Notingamo universiteto epidemiologijos ir infekcinių ligų profesorius emeritas. Pasak jo, problema yra „nesusietas požiūris“ į jų testavimą.
„Turime atlikti klinikinius atsitiktinių imčių tyrimus. Juokinga, kad tik neseniai pavyko pradėti tai įgyvendinti. Straipsnius, kuriuos turiu peržiūrėti ir patvirtinti, aš tiesiog atmetu remdamasis tuo, kad tyrimai nėra tinkamai atlikti“, – CNN sakė K. Nealas, peržiūrintis tokius tyrimus, kad būtų galima juos įtraukti į medicinos žurnalus.
Pasak K. Nealo, dabar, kai imta vykdyti išsamesnius tyrimus, jeigu kažkuris iš vaistų nuo COVID-19 bus veiksmingas, tai turėtų pradėti aiškėti „per kelias savaites“.
Pirmasis ženklas galbūt jau ir pasirodė: Jungtinių Valstijų maisto ir vaistų administracija CNN pasakojo, kad svarstoma, jog remdesiviru būtų galima gydyti pacientus, mat pasirodė teigiamų ženklų, kad susirgus koronavirusu šis vaistas gali pagreitinti gijimą.
Poveikis, susijęs su sėkmingu gydymu, akivaizdžiai pasijus. Jeigu vaistas gali sutrumpinti vidutinį paciento intensyvios terapijos skyriuje praleistą laiką netgi ir keliomis dienomis, tai padidintų ligoninių pajėgumus, o dėl šios priežasties vyriausybės gerokai sparčiau galėtų priimti sprendimus dėl šalių atsivėrimo.
Tačiau tai, kiek gydymas bus veiksmingas, priklausys nuo to, kuris vaistas yra tinkamiausias. Tarkime, remdesiviro pasiūla pasaulyje nėra didelė, o gamybos mastų didinimas sukeltų problemų.
Be to, esminis dalykas yra tai, kad bet koks gydymas neužkirs kelio viruso plitimui visuomenėje – vadinasi, su koronavirusu dorotis taps lengviau ir pandemija nuslops, tačiau ateityje dar daugelį metų galime gyventi su šia liga tarp mūsų.
Kaip atrodytų gyvenimas be vakcinos?
Jeigu vakcinos sukurti nepavyks, gyvenimas visgi neliks toks, koks yra dabar. Tiesiog greitai į įprastinę būklę grįžti neišeis.
„Karantinas nėra palankus ekonomine ir, ko gero, politine prasme. Todėl mums reikia kitų viruso suvaldymo priemonių“, – aiškina K. Nealas.
Tai reiškia, kad šalims pradėjus vaduotis iš paralyžiaus ekspertai spaus valdžios atstovus įgyvendinti keblų ir nepatogų naująjį gyvenimo ir tarpusavio bendravimo būdą, kad tokiu būdu būtų galima laimėti laiko – mėnesius, metus ar dešimtmečius – per kurį būtų sukurta vakcina, įveiksianti COVID-19.
„Be galo svarbu, kad būtume pasirengę viruso puolimui“, – sako D. Nabarro. Jis ragina sudaryti naują „socialinę sutartį“, kuria remiantis kiekvienos šalies piliečiai, grįždami prie įprastinio gyvenimo, turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę izoliuotis, jeigu jiems pasireikštų simptomai arba jie kontaktuotų su asmeniu, kuris galbūt serga COVID-19.
Tai reiškia, kad įpročiui, kai pradėjus kosėti ar pajutus lengvus peršalimo simptomus, lyg niekur nieko keliaujama į darbą, turės ateiti galas. Ekspertai taip pat prognozuoja nuolatinį požiūrio į nuotolinį darbą pasikeitimą – darbas iš namų bent jau dalį laiko taps įprastu gyvenimo būdu daugeliui biurų darbuotojų. Viliamasi, kad kompanijos pasirūpins darbuotojų rotacija biuruose taip, kad šie niekados be reikalo nebūtų pilni.
„Tai, ką mes vadiname asmenine atsakomybe, privalės tapti elgesio norma. Tuos, kurie izoliuojasi, turėtume laikyti veikiau didvyriais, o ne atstumtaisiais. Būtų sudarytas kolektyvinis susitarimas, kad viruso grėsmės akivaizdoje galėtume išgyventi“, – sako D. Nabarro.
„Vargingesnėms šalims tą padaryti bus sudėtinga“, – pridūrė ekspertas. Todėl būdų, kaip paremti besivystančias valstybes, paieška taps „politiškai itin kebli, tačiau ir labai svarbi“. Kaip ypač didelį susirūpinimą keliančias sritis D. Nabarro nurodo sausakimšas pabėgėlių ir migrantų gyvenvietes.
Pasak jo, artimiausiu metu taps būtina imti įgyvendinti plataus masto testavimo ir kontaktų atsekimo programą, jei norime, kad gyvenimas šalia COVID-19 galėtų tekėti kuo įprastesne vaga.
„Be galo svarbu, kad esama visuomenės sveikatos sistema apimtų kontaktų atsekimą, užsikrėtimo diagnozavimą darbo vietoje, statistikos stebėjimą, ankstyvą komunikaciją dėl to, ar reikia ir vėl taikyti socialinės distancijos priemones. Visa tai padaryti įmanoma, tačiau sudėtinga, ir anksčiau mums to daryti dar neteko“, – sakė P. Hotezas.
Minėtų sistemų įgyvendinimas galėtų leisti sugrąžinti dalį socialinės sąveikos. „Jeigu užsikrėtimo rizika yra minimali, iš tiesų galbūt bus įmanoma leisti sporto renginius ir kitus didelius susibūrimus“, – svarsto P. Hotezas. Tačiau toks sprendimas nebus nuolatinis, vyriausybės ir visuomenės sveikatos institucijos nuolat jį turės įvertinti ir patvirtinti iš naujo.
Tai reiškia, kad „Premier“ lygos, NFL rungtynės ir kiti masiniai renginiai galės vykti pagal numatytą tvarkaraštį, jeigu sportininkai bus nuolat testuojami. Sirgaliai – veikiausiai griežtai atskirti tribūnose ar kitokiu būdu – taip pat tam tikru metu šias varžybas galės stebėti. Tačiau iškilus grėsmei stadionai būtų skubiai uždaromi.
„Barai, kuriuose galima lankytis ne lauke, o viduje, ko gero, taip pat yra sąrašo pabaigoje, nes jie paprastai būna sausakimši. Jie, kaip ir restoranai, galėtų atsidaryti, jei ten būtų išlaikomas atstumas“, – dėstė K. Nealas.
Kai kurios Europos šalys nurodė pradėsiančios leisti restoranams aptarnauti lankytojus viduje, tačiau jų skaičius turės būti gerokai sumažintas.
Ribojimai veikiausiai sugrįš žiemą. P. Hotezas prognozuoja, kad COVID-19 pakilimai gali ištikti kiekvieną dieną, kol nebus veiksmingos vakcinos.
Karantinas, kuris daugelyje šalių yra pamažu švelninamas, gali bet kurią akimirką sugrįžti. „Nuolat vis pasitaikys protrūkių, judėjimas bus apribotas – tai galės būti taikoma šalies daliai ar netgi visai šaliai“, – mano D. Nabarro.
Kuo daugiau laiko prabėgs, tuo aktualesnė taps kolektyvinio imuniteto perspektyva, apie kurią karštai diskutuojama. Kolektyvinis imunitetas susiformuoja, kai dauguma populiacijos – maždaug nuo 70 iki 90 proc. gyventojų – tampa atspari užkrečiamai ligai.
„Tai tam tikra prasme riboja viruso plitimą, nors natūralaus užkrato sukeltas kolektyvinis imunitetas nėra geriausias imuniteto užtikrinimo būdas. Geriausias būdas yra vakcina“, – neabejoja P. Offitas.
Pasak jo, tymai yra „puikus pavyzdys“: kol nebuvo plačiai taikomos vakcinos, „kiekvienais metais nuo dviejų iki trijų milijonų žmonių susirgdavo tymais. Šiuo atveju būtų tas pat“. Kitaip tariant, susirgimų COVID-19 ir mirčių nuo šios ligos skaičius būtų milžiniškas net ir tuo atveju, jei didelė populiacijos dalis jai būtų atspari.
Visoms šioms prognozėms prieštarauja bendras įsitikinimas, kad vakcina galiausiai bus sukurta. „Manau, kad skiepai visgi bus: skiriama gausybė pinigų, susidomėjimas yra didžiulis, o tikslas – aiškus“, – sako P. Offitas.
Tačiau ankstesni protrūkiai leido suprasti vieną dalyką: vakcinų medžioklė yra neprognozuojama. „Nemanau, kad vakciną pavyks sukurti greitai. Iš tiesų nustebčiau, jei po pusantrų metų kažką panašaus jau turėtume“, – įspėja P. Offitas.