Ligonių kasos 2020 m. patenkino 98 asmenų prašymus kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas. Šiam tikslui iš PSDF buvo išleista per 118 tūkst. eurų – 4 proc. daugiau nei 2019 metais. Iš viso ligonių kasos 2015-2020 m. gavo 634 prašymus kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas, iš PSDF tam išleista 555 tūkst. eurų.
Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai gydytis dažniausiai vyko į kaimyninę Latviją – gauti 47 prašymai kompensuoti toje šalyje patirtas išlaidas. Dėl medicinos paslaugų aktyviai keliauta į Lenkiją – pateikti 32 prašymai ir Vokietiją – 15, kur kas rečiau į Estiją ir Slovakiją – po 3. Kompensuoti išlaidas po vizitų pas medikus ar įsigytų vaistų Suomijoje, Belgijoje, Austrijoje, Airijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Liuksemburge ir Norvegijoje gauta po vieną prašymą.
Dažniausiai (56 atvejai) Lietuvos gyventojai pernai prašė kompensuoti stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas. Tautiečiai taip pat norėjo atgauti pinigus už suteiktas užsienio specialistų radiologo, urologo, oftalmologo, akušerio ginekologo, neurologo, onkologo, ortopedo traumatologo ir kitų konsultacijas, medicinos reabilitacijos paslaugas Lenkijoje, Slovakijoje ir Vokietijoje. Prašyta kompensuoti brangiųjų tyrimų, vaistų, medicinos priemonių įsigijimo, vienu atveju – vakcinos nuo pasiutligės įsigijimo išlaidas.
Didžiausia iš PSDF pernai išmokėta kompensacija, kaip nurodoma VLK pranešime, siekė 11,4 tūkst. eurų, ji buvo skirta už naujagimiui atliktą operaciją, mažiausia – už vaistus, – 2,9 euro.
„Teisę gydytis užsienyje privalomuoju sveikatos draudimu draustiems Lietuvos gyventojams garantuoja Europos Sąjungos šalyse, Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje galiojanti direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo“, – primena Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Inga Ježerkauskaitė. Pasak jos, visose direktyvą taikančiose šalyse pastebimos labai panašios tendencijos – medicinos paslaugų žmonės dažniausiai važiuoja pas artimiausius kaimynus. Taip yra ir Lietuvoje – populiariausi gydymosi maršrutai jau ne vienerius metus veda į Latviją, Lenkiją ir Vokietiją.
Pasaulyje siaučiančio koronaviruso pandemija gerokai pristabdė ne tik turistines Lietuvos gyventojų keliones, bet ir vizitus pas užsienio medikus. Palyginti su 2019 m., pernai ligonių kasos patenkino 49 prašymais kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas mažiau.
VLK atkreipia dėmesį, kad norėdamas gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES valstybėje, asmuo turi turėti Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo, gydytojo siuntimą. Taip pat reikia susirasti reikiamą medicinos įstaigą užsienio valstybėje, savo lėšomis sumokėti už gydymą ir tik tuomet, ne vėliau nei per vienus metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ir (ar) vaistų, ir (ar) medicinos prietaisų, ir (ar) medicinos pagalbos priemonių išdavimo gydymo valstybėje, kreiptis dėl kompensacijos.
Svarbu žinoti, pabrėžiama pranešime, kad užsienyje suteiktų paslaugų išlaidos kompensuojamos tokiomis pačiomis kainomis ir sąlygomis kaip Lietuvoje. Kompensuojamoji suma negali viršyti faktinių apdraustojo išlaidų tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai. Tuo metu ES šalyse medicinos paslaugos dažniausiai kainuoja gerokai brangiau. Todėl PSDF lėšomis kompensuojama tik dalis patirtų išlaidų. Verta žinoti, kad iš PSDF nekompensuojamos kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, vertimo, transportavimo išlaidos. Pacientui pačiam tenka sumokėti mokesčius ir priemokas, nustatytas tose užsienio valstybėse. Iš savos kišenės visą sumą teks padengti ir už paslaugas, kurios Lietuvoje neteikiamos, t. y. – nekompensuojamos iš PSDF, pažymi VLK.