Vasaros ligos, apie kurias gėda kalbėti: simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka

Apie rimtas sveikatos bėdas įspėjantys veido bei kojų tinimai, sutrikęs šlapinimasis, gimdymo kančias pranokstantys skausmai paūmėja šiltuoju metų metu.

„Jei žiemą inkstų, šlapimtakių ar šlapimo pūslės ligos taip ūmiai nepasireiškia, vasarą simptomai aštrėja. Karštu metu netenkame skysčių, daugiau geriame, daugiau darbo mūsų inkstams. Karštyje einame į šaltą vandenį atsigaivinti, o šlapimo pūslė – jautri ir prasideda uždegimai, kurie negydomi tampa chroniški“, – DELFI sakė Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, gydytoja Dangira Babenskienė.

Inkstų ligas daktarė vadino ypač klastingomis, nes skausmus pajuntame ne iškart. Skauda juosmens srityje, vargina šlapinimosi sutrikimai, tačiau numojame ranka, nesitiriame, o kai liga diagnozuojama, pažeidimai būna tokie, kad net prireikia dializės ar inkstų persodinimo.

Ištisos „citramonininkų“ palatos

D. Babenskienė pastebi, jog dažnai inkstai pažeidžiami moterims, kurias vargina galvos, kiti skausmai, slopinami analgetikais. Citramonas šiandien taip plačiai nenaudojamas, tačiau anksčiau net būdavo ištisos palatos, kurias vadindavome citramonininkų palatomis. Analgetikai toksiškai veikia inkstus – iki inkstų nepakankamumo“, – įspėjo DELFI pašnekovė.

Pasak D. Babenskienės, inkstų ligos labai rimtos, tad reikia žinoti, kad vaistai, papildai, netinkamas maistas inkstus dirgina.

Ypač daktarė akcentavo baltymų dietas: „Tikrai ne vieną pacientą turiu, sportuojantys, jauni vyrukai, kurie naudoja daug baltymų ir, buitiškai šnekant, užkemša inkstus“.

Simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka

Vasarą paūmėja ir inkstų akmenligė. „Geriame daug vandens ir pajudiname akmenis ar smėlį, kuris užkemša inkstų latakėlius. Prasideda baisūs skausmai. Jokiu būdu nereikia numoti ranka į juosmens srities skausmus, jeigu skauda šlapinantis, pakinta šlapimo spalva, jei peršti šaplėje arba lytinius organus, nes infekcija turi savybę kilti. Prasidėjusi nuo šlapinimosi organų ir negydoma ji gali apimti šlapimo pūslę, kilti šlapimtakiais ir taip netgi sukelti inkstų uždegimą“, – atkreipė dėmesį daktarė.

Kai kurių uždegimų mes nejaučiame, todėl norint išvengti ūmių inkstų ligų, kurias lydi didžiausi skausmai, karščiavimas, uždegimai, reikia tikrintis, o ne mažiau gerti. D. Babenskienė patikino, jog tyrimai nėra brangūs ir visiems prieinami. Tereikia paimti kraujo, rimtesniais atvejais tiriamas šlapimas.

„Radus uždegimą daromi tolimesni tyrimai, kad būtų tinkamai parinkti antibiotikai, veikiantys konkrečią bakteriją ir nereikėtų bandyti visų antibiotikų iš eilės“, – pridūrė gydytoja, patardama tirtis bent kartą per metus, o jei kyla problemų, ir dažniau.

Ką parodo kojų ir veido tinimai

„Jei vasarą pradeda tinti kojos, taip pat nevertėtų numoti ranka. Kojos dažniausiai tinsta sutrikus kraujotakos, limfos mikrodrenažui, rodyti širdies problemas. Inkstų ligų atveju dažniau tinsta veidas ir aplink akis, tačiau, jei vandens nutekėjimas sutrikęs, reikia išsiaiškinti priežastį. Tai tikrai nėra nekalta, nes kojų tinimas gali rodyti ir venų problemas, uždegimus. Jei numosime ranka, gali susidaryti tromboembolijos“, – įspėjo daktarė.

Jei daug geriame, bet mažai šlapinamės taip pat galima įtarti inkstų problemas. „Vieni žmonės dažniau, kiti rečiau eina į tualetą. Tačiau reikia save pažinti. Jei pasireiškė įprasto šlapinimosi sutrikimai, būtina atkreipti dėmesį. Nereikia žiūrėti, kaip sekasi draugui ar bendradarbiui nes kiekvienas esame individualus“, – pabrėžė Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė.

Kaupiasi toksinės medžiagos

Pagrindiniais inkstų ligų sukėlėjais D. Babenskienė vadino chlamidijas, mikoplazmas, ureaplazmas, trichomonas ir gonokokus. Pasak DELFI pašnekovės, infekciją jie sukelia uždegiminį procesą sukelia prasiskverbę į inkstų kraujagysles.

Sutrikus inkstų funkcijai, organizme kaupiasi toksinės medžiagos, todėl net ir jauni žmonės tampa apatiški, nedarbingi, jaučiasi pavargę.

Pažeisti inkstai nebesugeba iš organizmo pašalinti kenksmingų medžiagų ir jų perteklių kaupia savyje. Nepakankama inkstų veikla provokuoja mažakraujystę, širdies ir kraujagyslių ligas, didėja diabeto tikimybė.

Kokie tyrimai ką parodo

Medicininėje literatūroje rašoma, jog inkstų ligas padeda aptikti kraujyje esančių medžiagų (lipidų, hormonų, baltymų, fermentų ir kt.) tyrimai. Gliukozės ir baltymų kiekis šlapime parodo inkstų pažeidimo laipsnį – kuo jų daugiau, tuo didesnė inkstų nepakankamumo rizika.

Pagauti ligą pradinėje stadijoje galima sekant kreatino (CREA) ir šlapalo koncentracijų pakitimus kraujyje. Organizmo vidinės terpės disbalansą, akmenų formavimąsi ir bakterinių darinių suaktyvėjimą išduoda albumino (ALB), kalcio (CA), kalio (K), fosforo (P) ir šlapimo nuosėdų duomenys.

Druska: blogai kai trūksta, blogai, kai per daug

Druskos vartojimas ir inkstų sveikata – tiesiogiai susiję dalykai. Tiek druskos trūkumas, tiek perteklius daro žalą inkstams ir skatina inkstų akmenų susidarymą.

Per dieną suaugusiam žmogui rekomenduojama suvartoti 4-5 g druskos. Tačiau reikia prisiminti, kad druskos yra daugelyje kasdien vartojamų maisto produktų, todėl jos perteklius dažnesnė problema negu trūkumas.

Nuo inkstų akmenų susidarymo saugo beta karoteno turinčios morkos ir jų sultys. Jos skaido toksinus ir šalina iš inkstų.

Ištirta, kad reguliariai geriant tyrą vandenį galima užkirsti kelią inkstų akmenligei. Vanduo padeda išplauti ir tirpdyti druskų sankaupas.

Sveikas žmogus per dieną turėtų išgerti 1,5 l vandens ir į tualetą eiti kas 3 val. Sergant inkstų ligomis organizme pradeda kauptis skysčiai, todėl žmogus šlapinasi retai ir po mažai.

Per parą inkstais prateka apie 1 800 l kraujo, valosi apie 180–200 l skysčio, o su šlapimu jo išsiskiria tik apie 1,5 l. Visa kita grįžta į kraujotaką.