Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė trečiadienį informavo, kad koronavirusas nustatytas 33 Klaipėdos hospiso pacientams bei 12 darbuotojų.
4 šios įstaigos darbuotojai teikė slaugos paslaugas namuose, tokios paslaugos buvo suteiktos 18 pacientų namuose. Iš šio sąrašo buvo nustatyta 17 asmenų, kuriems tokias paslaugas per pastarąsias 2 savaites teikė hospiso darbuotoja, kuriai buvo nustatytas koronavirusas.
Paklausus, ar ministras nematė prasmės dar prieš karantiną pasidomėti hospisų veikla ir kieno atsakomybės už tai bus reikalaujama, A. Veryga atsakė, kad situacija tikrai labai sudėtinga.
„Ir Klaipėdos meras kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo. Bet tai pat į prokuratūrą kreipėsi ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris perdavė savo surinktus duomenis ir įvertinimus. Aš tikiuosi, kad visas aplinkybes įvertins teisėsauga. Dėl profilaktinių patikrinimų – norėčiau priminti tam tikrą naratyvą, kuriame gyvenome iki COVID-19. Mes visus patikrinimus vertinome kaip kažkokią perdėtą trukdymą įstaigoms veikti. Nepamirškime, kad visai neseniai kai kurios ir įstaigos tikrinimus vertina kaip trukdymą darbui“, – kalbėjo SAM vadovas.
Pasak ministro, pirmuosius metus po higienos paso ar kito leidimo gavimo, įstaigos yra ne tikrinamos, o konsultuojamos.
„Jei gerai prisimenu, tai higienos pasas buvo išduotas 2019 metų gegužės 14 dieną. Tai per tą laiką jokių skundų nebuvo gauta. Bet žinoma, tai yra problema. Jūs puikiai prisimenate istoriją su tarša apie vieną įmonę. Prisimenate tą diskusiją, kad tam tikros institucijos, kurios tikrina, turi net įspėti prieš keletą dienų, kad ateis patikrinti. Ir tai vėlgi leidžia tam tikrus pažeidimus užmaskuoti, pasiruošti. Mano supratimu, neturėtų būti kažkokių įspėjimų, jei bandome operatyviai išsiaiškinti pažeidimus. Bet tai yra mano nuomonė. Manau, tam tikras reglamentavimas turėtų keistis“, – kalbėjo A. Veryga.
Skandalą sukėlęs higienos pasas, pasak ministro, yra tam tikras reikalavimų rinkinys, kurį turi atitikti įstaiga. Jis taikomas ne tik gydymo, bet ir ugdymo įstaigoms.
„Jei higienos pasas buvo duotas vienai lovai, tai visi reikalavimai, ir ploto, ventiliacijos ir visi kiti, ir turėjo atitikti tam, ko buvo paprašyta. Jei teikiamos paslaugos buvo daugiau nei gautas leidimas, tas vadinamas higienos pasas, kas dabar gali pasakyti, ar atitiko tas sąlygas. Ir teoriškai, žinoma, kad galėjo kilti grėsmė pacientams, jau nešnekant apie infekcijų kontrolę, ką ir parodė šitas atvejis, kad ji nebuvo tinkamai organizuojama“, – apie Klaipėdos hospiso situaciją kalbėjo ministras.
Pažeidimus galėjo užmaskuoti
Paklausus, ar ministras nematė prasmės dar prieš karantiną pasidomėti hospisų veikla ir kieno atsakomybės už tai bus reikalaujama, A. Veryga atsakė, kad situacija tikrai labai sudėtinga.
„Ir Klaipėdos meras kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo. Bet tai pat į prokuratūrą kreipėsi ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris perdavė savo surinktus duomenis ir įvertinimus. Aš tikiuosi, kad visas aplinkybes įvertins teisėsauga. Dėl profilaktinių patikrinimų – norėčiau priminti tam tikrą naratyvą, kuriame gyvenome iki COVID-19. Mes visus patikrinimus vertinome kaip kažkokią perdėtą trukdymą įstaigoms veikti. Nepamirškime, kad visai neseniai kai kurios ir įstaigos tikrinimus vertina kaip trukdymą darbui“, – kalbėjo SAM vadovas.
Pasak ministro, pirmuosius metus po higienos paso ar kito leidimo gavimo, įstaigos yra ne tikrinamos, o konsultuojamos.
„Jei gerai prisimenu, tai higienos pasas buvo išduotas 2019 metų gegužės 14 dieną. Tai per tą laiką jokių skundų nebuvo gauta. Bet žinoma, tai yra problema. Jūs puikiai prisimenate istoriją su tarša apie vieną įmonę. Prisimenate tą diskusiją, kad tam tikros institucijos, kurios tikrina, turi net įspėti prieš keletą dienų, kad ateis patikrinti. Ir tai vėlgi leidžia tam tikrus pažeidimus užmaskuoti, pasiruošti. Mano supratimu, neturėtų būti kažkokių įspėjimų, jei bandome operatyviai išsiaiškinti pažeidimus. Bet tai yra mano nuomonė. Manau, tam tikras reglamentavimas turėtų keistis“, – kalbėjo A. Veryga.
Skandalą sukėlęs higienos pasas, pasak ministro, yra tam tikras reikalavimų rinkinys, kurį turi atitikti įstaiga. Jis taikomas ne tik gydymo, bet ir ugdymo įstaigoms.
„Jei higienos pasas buvo duotas vienai lovai, tai visi reikalavimai, ir ploto, ventiliacijos ir visi kiti, ir turėjo atitikti tam, ko buvo paprašyta. Jei teikiamos paslaugos buvo daugiau nei gautas leidimas, tas vadinamas higienos pasas, kas dabar gali pasakyti, ar atitiko tas sąlygas. Ir teoriškai, žinoma, kad galėjo kilti grėsmė pacientams, jau nešnekant apie infekcijų kontrolę, ką ir parodė šitas atvejis, kad ji nebuvo tinkamai organizuojama“, – apie Klaipėdos hospiso situaciją kalbėjo ministras.
Taip pat NVSC vadovė pranešė, kad Klaipėdoje buvo rastos medikų komandos, kurios neturėjo sąlyčio su COVID-19 pacientais. Šios komandos nuo ketvirtadienio pradės dirbti hospise.
Pasak R. Lingienės, NVSC yra suplanavęs atlikti apie 130 įvertinimų stacionariose sveikatos priežiūros įstaigose.