Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė ir kt. parlamentarai iš naujo teikia svarstyti sveikatos sistemos reformos projektus.
Ministras sako, gali būti, kad teks pertvarkyti daug šalies įstaigų.
Pataisos parengtos po to, kai parlamentarai pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl anksčiau Seimo priimtos reformos. Ministerija buvo įpareigota ištaisyti teisinių diskusijų sukėlusias nuostatas ir atsižvelgti į prezidentės išsakytas pastabas vetuojant projektus.
„Tikimės, kad šį kartą procesas įvyks sklandžiai, norėtume tikėtis, kad opozicinės partijos šįkart supras, kad pokyčiai būtini ir reikalingi sistemai bei nebus manipuliacijų, spekuliacijų, bandant gąsdinti bendruomenę, – projekto pristatyme žiniasklaidai kalbėjo ministras A. Veryga.
– Kiekvienas laukimas kainuoja ne tik pinigus, bet yra grėsmė ir mūsų pacientų sveikata. Tikslas – užtikrinti, kad paslaugos pacientams būtų saugios, prieinamos, suteikiamos laiku, leistų užtikrinti sveikatos sistemos darbuotojų orų atlygį.
Atsižvelgta į prezidentės pastebėjimus ir nuogąstavimus dėl prieštaravimų Konstitucijai, bet manau, šiame etape turėtume išvengti prieštaravimų su šalies Konstitucija.“
A. Kubilienė sako, kad vykdant šią reformą svarbu, kad ir toliau didėtų medikų atlyginimai.
Siekiama, kad kuo greičiau būtų sudarytos teisinės galimybės. Jei siūlymams pritars Seimas, pasak ministerijos, pokyčiai leistų sudaryti galimybes pacientams gauti saugias ir kokybiškas paslaugas laiku, žadama, kad sveikatos sistema bus skaidresnė, ji vis dar laikoma viena labiausiai korumpuotų.
Ar reformuojant tinklą bus uždarinėjamos kai kurios gydymo įstaigos?
Ministras tai paneigė.
„Nė viena įstaiga nebus uždaryta, tik bus peržiūrėtas paslaugų paketas“, – ministrą papildė jo patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
„Mes neplanuojame uždarinėti įstaigų, nes dalis jų nėra mūsų nuosavybė, mes nesame steigėjai“, – komentavo ministras A. Veryga.
- <...> Jei nevyks persitvarkymai, įstaigos užsidarinės pačios, nes jos neturės už ką mokėti atlyginimus.
<...> Kad visus tenkintų (reforma – DELFI), taip nebūna. Tikime, kad diskusijos parlamente mus argumentuotos, destruktyvios, kad nebus remiamasi vien emocijomis, gąsdinimais.“
Kas siūloma?
Siūloma praplėsti gydymo įstaigų steigėjų ratą, t. y. jų steigėjais galės būti valstybė kartu su savivaldybėmis ir universitetais. Pakeitimuose numatomi gydymo įstaigų tinklo formavimo kriterijai.
Įstaigoje turės būti teikiamos skubios pagalbos paslaugos visą parą, užtikrinamas paslaugų daugiaprofiliškumas (t. y. bent trijų rūšių stacionarinės paslaugos, pvz. chirurgijos, terapijos, pediatrijos, akušerijos, psichiatrijos), išvengiamos hospitalizacijos rodikliai, pacientų, išvykstančių gydytis į kitą įstaigą, rodiklis.
Siūloma įtvirtinti, kad stacionarines paslaugas teikiančių gydymo įstaigų tinklas būtų formuojamas tiek iš valstybės įstaigų, tiek iš privačių įstaigų, jei jos atitinka įstatyme numatytus tinklo formavimo kriterijus. Šį tinklą formuotų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija pagal įstatyme numatytus kriterijus.
Tinklas periodiškai būtų peržiūrimas ir tvirtinamas kas 5 metus.
Pacientai gydymo įstaigą turės pasiekti neilgiau nei per vieną valandą.
Siūloma steigti gydymo įstaigų valdybas, kurios būtų sudarytos iš nepriklausomų kompetentingų ir nepriekaištingos reputacijos asmenų. Ministerija tikisi, kad šis pokytis prisidės prie įstaigų veiklos skaidrumo. Tokie pat kriterijai numatomi ir tarybos nariams – stebėtojų tarybos veiks tose įstaigose, kuriose nebus valdybos.
Siūloma steigti regionines tarybas, kurios bus aukščiau valdybų ir planuos regionams reikalingas gydymo paslaugas. Jas sudarytų savivaldybių merai, kt. savivaldybės deleguoti atstovai, medikai, asociacijų ir kt. socialinių partnerių atstovai.
Taip pat siūloma kadencijas įstaigų vadovams tam, kad vyktų rotacija. Siūloma numatyti ne daugiau kaip dvi kadencijas toje pačioje įstaigoje. Šiuo metu numatyta tik 5 metų kadencija, o jų skaičius neribojamas. Mažoms įstaigoms, kurios turi iki 10 sveiktos priežiūros specialistų, kadencijų skaičius būtų neribojamas.
Vadovaujantiems (direktoriui ir jo komandai) gydymo įstaigoms siūloma įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos kriterijus, kokie iki šiol taikomi ir valstybės tarnautojams.
Numatomi konkursai direktoriaus pavaduotojo, padalinių skyrių vadovams, vyriausių finansininkų pareigoms užimti.
Kaip siūloma įtvirtinti sutarčių su TLK apmokėjimo tvarką?
Įstaigos, priklausančios tinklui, dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų, turės prioriteto teisę sudaryti sutartis su TLK. Įstaigos, teikiančios stacionarines paslaugas, tačiau nepriklausančios įstaigos tinklui, dėl stacionarinių paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo PSDF lėšomis dėl paslaugų, kurių tinklas nebūtų pajėgus užtikrinti (suplanuoto paslaugų masto likučio), konkuruotų vienodomis teisėmis, kaip ir bet kurios kitos tinklui nepriklausančios įstaigos.
Visoms įstaigoms, norinčioms sudaryti sutartis su TLK, būtų keliami privalomi reikalavimai.
„Seime laukia diskusijos, tikiuosi, kad jos bus paremtos argumentais ir norais, kad Lietuvos sveikatos apsauga taptų priimtinesnė ir palankesnė pacientams“, – sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A. Kubilienė.
Jei bus pritarta, tinklas ir nauja sutarčių sudarymo tvarka pradės veikti nuo 2020 mėtų sausio 1 dieną.
Projektas penktadienį bus registruojamas Seime.