Karantino priemonių nepakanka
Pasak laikinojo ministro, kadangi kiekvieną savaitę naujų atvejų skaičius tik auga, dabar esančių karantino priemonių neužtenka.
„Viruso plitimas nesustoja. Kitą savaitę, pirmadienį COVID-19 valdymo komitete bus iš naujo peržiūrimos karantino sąlygos ir priemonės“, – sakė A. Veryga.
Laikinasis ministras atkreipė dėmesį, kad dabar sergamumas koronavirusu Lietuvoje yra ypač aukštas. Portalas Delfi jau rašė, kad ketvirtadienį Lietuva pagal sergamumą iškopė į trečią vietą Europoje.
„Ne vieną kartą yra minėta įvairiais formatais, kad Lietuva yra tarp lyderių pagal sergamumą Europoje. Tikrai nesinorėtų, kad pasiektume pirmą vietą, kad pradėtume elgtis atsakingiau ir ligos plitimas sustotų“, – sakė A. Veryga.
Taip pat laikinasis ministras pastebėjo: „Ligoninėse esančių pacientų po truputį taip pat auga. Natūralu, nes kuo daugiau užsikrėtusių, tuo daugiau pacientų patenka į ligonines. Tai sukelia ypatingai didelį krūvį ten dirbantiems medikams“.
Laikinojo ministro paklausus, kaip planuojama griežtinti karantiną, A. Veryga sakė kol kas tiksliai nežinantis, tačiau pirmadienį bus kalbama apie griežčiau reglamentuojamą tvarką darbovietėse, kaukių dėvėjimą ne tik ten, kur aptarnaujami klientai, tačiau ir ten, kur bendraujama su kolegomis. Taip pat bus prašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos peržiūrėti, ar negalima organizuoti didesnės dalies ugdymo nuotoliniu būdu.
Įspėjo dėl laisvalaikio
Laikinasis ministras kalbėjo ir apie tai, jog sulaukia daug klausimų apie įvairias laisvalaikio praleidimo vietas, pavyzdžiui, slidinėjimo.
„Nuolat klausiama ir ieškoma įvairiausių teisinių spragų ir paaiškinimų, gal šitą galima organizuoti ir daryti. Dar kartą visų noriu paprašyti suprasti, kokioje mes esame situacijoje. Ir turime ieškoti ne kokių nors teisinių spragų ar teisinių formuluočių karantino nuostatose.
Tikrai galiu garantuoti, kad Vyriausybė neleis švelninti jokių sąlygų. Pirmadienį bus tariamasi, kokias karantino sąlygas būtų galima sugriežtinti. Kol kas esame toje stadijoje, kai užsikrėtimų skaičius vis dar auga. Dėl to negalime galvoti apie kažkokių pramogų atidarymus.
Kitose šalyse negalima judėti tam tikru atstumu nuo namų. <...> Tikrai dabar ne laikas slidinėjimo trasoms“, – sakė A. Veryga.
Vienas karščiausių taškų yra Panevėžys
Šiuo metu Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, geriau žinomoje, kaip Antakalnio ligoninė, stabdomos planinės paslaugos, neteikiama net ir skubioji pagalba, siekiant atlaisvinti vietas, sergantiems COVID-19 infekcija lyginti.
A. Verygos teigimu, ir kituose regionuose situacija panaši kaip Vilniaus Antakalnio ligoninėje.
„Gal nebūtinai stabdomos paslaugos tokia pačia apimtimi, bet įstaigos turi perorientuoti savo darbą. Dabar vienas iš karščiausių taškų yra Panevėžio apskritis, kur labai greitai auga pacientų skaičius.
Prieš tai buvo Šiauliai, Klaipėda, Kaunas. Dabar kalbame apie Vilnių ir Panevėžį. Kiekvieną rytą tą situaciją aptariame, pasižiūrime, koks gydymo įstaigų apkrovimas. Galime sakyti, kad situacija yra stabiliai įtempta“, – kalbėjo laikinasis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas.
Pasak D. Razmuvienės, dabar vienas iš „degančių“ miestų yra Kėdainiai. Šio miesto ligoninėje koronavirusu serga virš 130 asmenų. Taip pat paminimas Šilalės rajonas, kuriame iš šeimos šventės židinys išplito į įvairias įstaigas.
Lietuvoje padaugėjo mirčių
Ministro buvo paklausta, kodėl per pastarąsias savaites stebimas didesnis mirčių (ne tik dėl koronaviruso) Lietuvoje skaičius.
„Jau esu šiek tiek komentavęs ir esame pristatinėję kiek įmanoma detalesnę informaciją. Mes taip pat turime tą pačią prielaidą, kurią patikrinti, deja, bet nėra galimybės. Nebent kiekvienu kartu mirusiajam būtų atliekamas koronaviruso testas. Tada galėtume pasakyti 100 proc.
Gali būti, kad dalis tų mirčių, kurios dabar yra konstatuotos kaip mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų ar kvėpavimo sistemos ligų, kad po jomis gali slėptis dalis mirčių dėl koronaviruso.
Bet ta hipotezę nėra taip labai paprasta patikrinti. O šiaip matome, kad auga asmenų, mirusių nuo koronaviruso skaičius. Tai prisideda ir prie bendro mirčių didėjančio skaičiaus“, – sakė A. Veryga.
Laikinasis ministras ragino gyventojus aktyviau naudotis mobiliąja programėle „Korona stop“. Programėlė jos turėtojui praneša, kada jis turėjo rizikingą kontaktą su sergančiuoju. Taip pat joje galima pažymėti, jei asmuo užsikrėtė koronavirusu.
Ministras sulaukia ir grasinimų
NVSC darbuotojai sako, kad kasdien gauna įvairių žinučių iš asmenų, kurie netiki virusu ir vienaip ar kitaip jį neigia, o žinutės būna ir grasinančio pobūdžio. Žurnalistai paklausė ir ministro, ar jis taip pat gauna tokių žinučių.
„Gaunu. Ir kai matau, kad iš tikrųjų grasinimai gali būti bent iš dalies rimti, tokias žinutes registruoju e.policijoje, pranešu ir žinau, kad yra skirta ir baudų tiems asmenims.
Gaunu privačių žinučių socialiniuose tinkluose su įvairiais grasinimais. […] Kartais tos žinutės perduodamos policijai, kartais vadovybės apsaugos departamentui, jei manau, kad gali kilti kažkokia grėsmė.
Noriu dar kartą visus paraginti ir priminti, kad jūs neturite jokios teisės įžeidinėti ar grasinti, aš į tokias žinutes žiūriu rimtai“, – sakė A. Veryga.
Pagrindiniai protrūkiai – ligoninėse
Pagrindiniai koronaviruso protrūkiai, pasak epidemiologės D. Razmuvienės, šiuo metu yra ligoninėse. Vienas iš naujų protrūkių yra Gargždų ligoninėje, Marijampolėje ir Klaipėdoje.
„Ugdymo įstaigose šiuo metu registruojami labai neskaitlingi susirgimo atvejai, tai yra darželiuose ir mokyklose. Tie atvejai, pasikartosiu, nėra skaitlingi. Nuo rugsėjo ugdymo įstaigose registruoti 5832 atvejai. Didžioji dalis – tai yra 57 proc. yra registruoti vaikams, likę atvejai darbuotojams“, – sakė D. Razmuvienė.
Kaip rodo duomenys ir praneša specialistai, lapkritį nefiksuojamas mažesnis srautas žmonių susibūrimo vietose. Todėl nereikia stebėtis, kad koronaviruso atvejų Lietuvoje nemažėja.
„Virusas niekada neplis, jei nebus susibūrusių žmonių, tarp kurių yra sergančiųjų, […] Susibūrimai turėtų būti žymiai griežčiau ribojami“, – mano epidemiologė.
Pranešė apie 2514 naujų atvejų
NVSC informavo, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 2514 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. 625 iš jų registruoti Kauno, 618 Vilniaus, 297 Šiaulių, 283 Klaipėdos, 197 Panevėžio, 137 Alytaus apskrityse.
Dar 118 infekcijos atvejų patvirtinta Utenos, 91 Tauragės, 78 Telšių ir 53 Marijampolės apskrityse. 17 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.
Šiuo metu atlikta 1225 atvejų epidemiologinė diagnostika atlikta (1163 atvejai į NVSC sistemą pateko vėlai vakare arba naktį).
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruoti 187 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).
Praėjusią parą atvejai fiksuoti protrūkiuose
Naujas protrūkis registruotas Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, kur infekcija iš viso patvirtinta 14-likai pacientų ir keturiems darbuotojams.
Ketvirtadienį naujas protrūkis fiksuotas Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje, kur infekcija patvirtinta penkiems darbuotojams ir keturiems pacientams.
Taip pat naujas protrūkis vakar registruotas Utenos ligoninės Reabilitacijos skyriuje, kur patvirtinta 10 COVID-19 ligos atvejų.
Vakarykštę parą patvirtintų 18 koronavirusinės infekcijos atvejų siejama su protrūkiu Gargždų ligoninėje. Visi asmenys yra pacientai.
Taip pat tęsiasi protrūkis Marijampolės pataisos namuose, kur iš viso registruoti 83 infekcijos atvejai, iš kurių 68 yra nuteistieji ir 15 darbuotojų. Atvejai ir toliau fiksuoti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje, kur infekcija šiuo metu patvirtinta 61 asmeniui.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruota 156.
Lietuvoje – dar 26 mirties nuo koronaviruso atvejai
NVSC praneša, kad iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 26 mirties nuo koronaviruso atvejus. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 590 gyvybių.
7 mirties atvejai registruoti Vilniaus apskrityje. Asmenys priklausė 50–59, 70–79, 80–89 ir 90–99-erių metų amžiaus grupėms.
6 mirties atvejai registruoti Klaipėdos apskrityje. Asmenys priklausė 50–59, 60–69 ir 80–89-erių metų amžiaus grupėms.
6 mirties atvejai registruoti Kauno apskrityje. Asmenys priklausė 60–69, 70–79, 80–89 ir 90–99-erių metų amžiaus grupėms.
3 mirties atvejai registruoti Šiaulių apskrityje. Asmenys priklausė 70–79 ir 80–89-erių metų amžiaus grupėms.
2 mirties atvejai registruoti Marijampolės apskrityje. Asmenys priklausė 70–79 ir 80–89-erių metų amžiaus grupėms.
Tauragės apskrityje registruotas 1 mirties atvejis. Asmuo priklausė 60–69-erių metų amžiaus grupei.
Taip pat 1 mirties atvejis registruotas Alytaus apskrityje. Asmuo priklausė 50–59-erių metų amžiaus grupei.
Be to, vakarykštę parą registruota 17 mirties atvejų, kai užsikrėtusieji koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių.
Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.