Harvardo ir Čikagos Nortvesterno universiteto mokslininkai nustatė, kad nežymūs, tačiau reikšmingi pokyčiai organizme vyksta daugiau nei dešimt metų prieš vėžio diagnozę, rašo "The Telegraph". Paaiškėjo, kad žmonių, kuriems išsivystė vėžys, telomeros (chromosomų galuose esančios apsauginės DNR viršūnėlės) buvo gerokai labiau nusidėvėjusios. Be to, jos atrodė taip, lyg šių telomerų savininkas būtų 15 vyresnis nei iš tiesų.
Tokios telomeros buvo žymiai trumpesnės, nei jos turėtų būti ir nuolat trumpėjo. Likus maždaug ketveriems metams iki vėžio išsivystymo jos staiga nustojo trauktis. Visi žmonės, kurių telomerose buvo pastebėti šie pokyčiai, susirgo vėžiu.
„Šio telomerų vystymosi modelio supratimas gali tapti biologiniu indikatoriumi prognozuojant vėžį. Kadangi šiame modelyje pastebėjome stiprų ryšį tarp telomerų ir skirtingų vėžio rūšių, dirbdami šia kryptimi galiausiai galėtume diagnozuoti skirtingas vėžio rūšis“, – sako tyrimui vadovavęs Lifangas Hou, Nortvesterno universiteto Feinbergo medicinos mokyklos prevencinės medicinos profesorius.
Nors daugelis žmonių gali nenorėti sužinoti, kad ateityje jiems teks susirgti vėžiu, tokia ankstyva diagnozė galėtų jiems suteikti galimybę pakeisti gyvenimo būdą ir sumažinti vėžio riziką.
Stanfordo universitetas taip pat vykdo su telomeromis susijusį projektą ir tiria, kaip jos galėtų būti ataugintos.
Tačiau draudimo kompanijos perspėja, kad tokie testai galėtų gerokai padidinti draudimo įmokas.
Mattas Sandersas iš draudimo kompanijos „GoCompare“ tvirtina, kad šios ankstyvos diagnozės pakeltų draudimo kainą: „Jei testas galėtų parodyti šimtaprocentinę vėžio tikimybę po kažkiek metų, tuomet tai darytų įtaką draudimo įmokoms. Šią situaciją būtų galima prilyginti vagystėmis pasižyminčiame rajone esančio būsto draudimui. Įmokos gali išaugti iki tokio lygio, kad kai kurių žmonių rizikos paprasčiausiai nebebus įmanoma įvertinti. Tačiau jei ankstyva diagnostika reikštų, kad galima užbėgti vėžiui už akių, tuomet įvyktų atvirkštinis procesas – draudimo įmokos sumažėtų“.
Draudimo kompanija „Aviva“ taip pat nuolat seka medicinos mokslo pasiekimus, kad „būtų tikri, jog jų klientai moka tinkamo dydžio įmokas“.
Vykdydami tyrimą, mokslininkai atliko daugybę telomerų matavimų. Tyrimas vyko 13 metų, jame dalyvavo 792 žmonės, iš kurių 135 vėliau buvo diagnozuotas prostatos, odos, plaučių, kraujo ar kitos rūšies vėžys.
Iš pradžių mokslininkai aptiko, kad žmonių, kuriems vėžys buvo bepradedąs vystytis, tačiau dar nediagnozuotas, telomeros trumpėjo ir nyko žymiai sparčiau. Visų žmonių, kuriems galiausiai buvo diagnozuotas vėžys, telomeros atrodė 15 metų senesnės nei tų, kuriems liga nepasireiškė. Tačiau tuomet mokslininkai pastebėjo, kad pagreitėjęs senėjimo procesas sustodavo likus trejiems–ketveriems metams iki vėžio diagnozės.
Kiekvieną kartą ląstelėms dalijantis telomeros trumpėja. Tad kuo žmogus vyresnis, tuo daugiau kartų kiekviena ląstelė buvo pasidalijusi, tuo trumpesnės yra telomeros.
Kadangi vėžio ląstelės dalijasi ir auga greitai, mokslininkai tikėjosi, kad šios ląstelės galėtų sutrumpėti tiek, kad susinaikintų. Tačiau jie išsiaiškino, jog taip nenutinka. „Aptikome, kad vėžys tiesiog užgrobia telomeras, kad suvešėtų organizme“, – aiškina L. Hou.
Šiuos pakeitimus galima aptikti kraujo tyrimo metu.
Mokslininkų komanda tikisi, kad, jei būtų išsiaiškinta, kaip vėžys užgrobia ląsteles, būtų galima sukurti vaistus, sukeliančius vėžio ląstelių susinaikinimą nepakenkiant sveikoms ląstelėms.