Mokslininkai teigia, kad jų tyrinėjimai gali tapti tikra revoliucija širdies ligų, diabeto ir vėžio diagnozavimo metodų srityje. Tai reiškia, kad šias ligas bus galima pastebėti ir pradėti gydyti kur kas anksčiau.
Jų teigimu, seilių testas padės sutaupyti tiek pacientų, tiek gydytojų laiką bei pinigus, be to, pirminiai tyrimai vos iš vieno spjūvio taps prieinami kur kas didesniam skaičiui žmonių, rašo dailymail.co.uk.
Tyrimo vadovas, profesorius Björnas Klinge iš Malmės universiteto Švedijoje sakė: „Ankstyva diagnozė yra naudinga tiek pacientui, tiek sveikatos priežiūros sistemai“.
„Užuot ėję pas gydytojus, pacientai galės suvilgyti vatos tamponą savo seilėmis ir nusiųsti šį mėginį analizei“.
„Jeigu tyrimas aptiks ligos ženklų, pacientas bus iškviestas pas gydytoją“, - pažymėjo jis.
„Mes esame suinteresuoti visuomenės sveikata ir ligų prevencija. Tikimės, kad šis metodas leis sužinoti diagnozę platesniam spektrui žmonių“.
„Yra daug gyventojų, kurie rūpinasi savo sveikata, bet nemaža grupė visuomenės dėl tam tikrų priežasčių, įskaitant socioekonominį statusą, neturi tokių pačių galimybių patekti į gydymo įstaigas. Galėsime pasiekti visuomenės dalis, kurių anksčiau nepasiekdavome. Tai padidins mūsų šansus aptikti ligą ankstyvos stadijos“, - kalbėjo profesorius.
Medikai mano, kad ši praktika sveikatos priežiūros sistemose įsigalės per ateinančius 10 metų. Iki to laiko patobulės technologijos, atpažįstančios ligas, kurios būdingos panašios charakteristikos.
„Šiandien iš seilių mėginio mes galime nustatyti, kad pacientas serga uždegimine liga, bet mes dar negalime pasakyti, kur yra uždegimo židinys – virškinimo sistemoje ar sąnariuose“, - teigė profesorius B. Klinge.
„Taip pat iš seilių mėginio dar negalime atskirti prostatos vėžio nuo žarnyno vėžio. Prireiks dar 10 metų, kol pasieksime tokį tikslumo lygį“, - pažymėjo jis.
Tokios uždegimus sukeliančios ligos kaip diabetas, širdies ligos ir vėžys seilėse palieka tam tikrus pėdakus.
Tačiau dėl natūralių organizmo procesų sudėtinga nustatyti, kokia yra ligos stadija.
„Mes jau seniai seilėse, kraujyje ir kituose kūno skysčiuose ieškome žymenų, kurie rodytų uždegimą“, - sakė B. Klinge.
„Stengiamės identifikuoti uždegimo ženklus organizme, bet kūnas visuomet mėgina juos nuslopinti, todėl būna sunku nustatyti, kiek liga yra pažengusi“.
„Taigi tai nėra tas paprastas atvejis, kai mėginys tuo aiškesnis, kuo smarkiau įsigalėjusi liga“.
Kalbėdamas apie ateities tyrimus, profesorius pridūrė: „Tikimės aptikti seilėse komponentų, kurie padėtų nustatyti, ar pacientui vystosi kardiovaskulinės ligos“.
Šios naujienos pasirodė po to, kai buvo paskelbta, jog Didžiosios Britanijos gydymo įstaigose netrukus atsiras paprastų testų, galinčių nustatyti polinkį sirgti krūties ar prostatos vėžiu.
Vos 5 svarus (20 litų) kainuojantis testas, naudojantis seilių ar kraujo mėginius, padės nustatyti pacientus, genetiškai linkusius sirgti minėtomis vėžio formomis.
Medikai tikisi, kad tuomet tokie pacientai bus stebimi atidžiau, todėl padaugės šansų diagnozuoti auglius ankstyvos stadijos, o tai savo ruožtu sumažins nuo šių ligų mirštančių žmonių skaičių.
Ekspertai šį persilaužimą vadina „didžiausiu šuoliu į priekį“ ieškant genetinių priežasčių, kurios sukelia prostatos vėžį.