Šiuo klausimu pasidomėjo pati didesnio nei vidutinio (1,73 metro) ūgio BBC žurnalistė Ruth Alexander.

Dr. Emelie Benyi ir jos vadovaujama komanda iš Stokholme veikiančio Karolinos instituto išanalizavo 1938-1991 metais gimusių 5,5 mln. švedų duomenis ir nustatė, kad vėžio rizika padidėja maždaug 18 proc. su kiekvienais papildomais 10 cm moterims. Ūgio atskaitos tašku imamas vienas metras. Vyrams vėžio rizika yra kiek mažesnė – maždaug 11 proc. su kiekviena dešimtimi papildomų centimetrų.

Ir vėžio rizika varijuoja kalbant apie skirtingus vėžio tipus. Moterims krūties vėžio rizika padidėja 20 proc., o odos vėžio – melanomos – rizika auga maždaug 30 proc. su kiekviena papildoma centimetrų dešimtimi.

Minėtos antraštės spaudoje pasirodė po to, kai buvo išplatintas pranešimas spaudai prieš konferenciją, kurioje ketinama pristatyti švedų mokslininkų tyrimų išvadas. Jos dar nėra paskelbtos, todėl sunku įvertinti atlikto tyrimo metodiką.

Sunku pasakyti, ar mokslininkai atsižvelgė į kitus vėžio riziką didinančius veiksnius. Pavyzdžiui, ar žmogus rūkė ar buvo nutukęs? Kol kas tai nėra žinoma.

Tačiau apie ryšį tarp ūgio ir vėžio kalbėta ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2011 metais Oksfordo universiteto mokslininkai nustatė, kad didesnis moters ūgis yra susijęs su dešimčia skirtingų vėžio tipų.

Kai kurie ekspertai mano, kad toks ryšys yra susijęs su augimo hormonu. Tačiau Londone veikiančio Šv. Jurgio universiteto Molekulinių tyrimų centro vadovė profesorė Dorothy Bennett sako, kad paaiškinimas gali būti paprastesnis: aukštesnių žmonių organizme yra daugiau ląstelių.

„Kuo labiau augi, tuo daugiau ląstelių tavyje yra, – sakė ji. – Vėžys gali išsivystyti iš vienos ląstelės. Todėl logiška, kad rizika susirgti tam tikro tipo vėžiu yra susijusi su to specifinio tipo ląstelių skaičiumi.“

Tačiau Londono universitetinio koledžo medicininės statistikos profesorius Timas Cole'as sako, kad aukšti žmonės neturėtų pulti nerimauti ir priduria, kad didesnis už vidutinį ūgis taip pat rodo, jog žmonėms yra mažesnė tikimybę susirgti širdies ligomis.

„Didesnis ūgis reiškia, kad vaikystėje buvote sveikesni. O bendra taisyklė sako, kad sveikesnė vaikystė lems ir geresnę sveikatą vėlesniame gyvenime“, – pabrėžė profesorius, pridūręs, kad žmogus savo ūgio negali pakeisti, todėl „nerimas nėra tinkama reakcija“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)