Simptomų nėra, bet rizikos veiksniai žinomi
Lietuvoje inkstų vėžio diagnozę kasmet išgirsta apie 700 žmonių, miršta beveik 300. Anksčiau buvo teigiama, kad tai senjorų amžiaus liga. Ir iš tiesų, dažniau juos sergama vyresniame amžiuje, tačiau medikai teigia, kad šios rūšies vėžys jaunėja, t. y. paliečia jaunus, darbingus žmones, o prieš penkerius mūsų šalyje inkstų vėžys buvo nustatytas vos 14 metų mergaitei.
Dažniausiai minimi rizikos veiksniai – amžius (didesnė rizika gresia vyrams), rūkymas, alkoholis, nutukimas, hipertenzija, piktnaudžiavimas analgetikais, taip pat labai didelę reikšmę turi genetika. Rūkantiems asmenims inkstų vėžio atsiradimo rizika yra beveik du kartus didesnė nei nerūkantiems, su rūkymu gali būti susiję iki trečdalio visų inkstų vėžio atsiradimo atvejų. Esant nutukimui, manoma, kad organizmo riebalinio audinio perteklius gali sukelti tam tikrų hormonų pokyčius, kurie skatina inkstų vėžio atsiradimą. Taip pat inkstų vėžio atsiradimo riziką gali didinti kaloringas maistas.
Pagal statistiką 50 proc. atvejų inkstų vėžys nustatomas atsitiktinai, darant ultragarsinius ar kitokius tyrimus. 30 proc. atvejų jis nustatomas jau labai pavėluotai, kai būna pasiekęs ketvirtą stadiją ir metastazavęs į kitus organus.
Pasak onkologės chemoterapeutės Jolitos Asadauskienės, inkstų vėžys gana ilgai vystosi be simptomų. Kai pacientas ateina su skundais, atsiranda kraujas šlapime, juosmens skausmas, kosulys ar dusulys, padėti jam jau sunku, nes liga taip išplitusi, kad operacija negalima, belieka tik gydymas vaistais.
„Šiuo metu turime ir labai jaunus inkstų vėžiu sergančius pacientus. Tai lemia pasikeitęs gyvenimo būdas – žalingi įpročiai. Pirmos stadijos atveju penkerius metus išgyvena beveik 100 proc. pacientų, ketvirtos stadijos – tik 20 proc.“, - teigė medikė Pasaulinei inkstų dienai skirtoje diskusijoje „Kas laukia susirgus inkstų vėžiu?“.
Pasak Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovo prof. dr. Mindaugo Jievalto, atvejų, kai nustatomos ankstyvos vėžio stadijos ir medikai gali pasiūlyti efektyvų, šimtaprocentinį pasveikimą garantuojantį gydymą, daugėja, kadangi vis daugiau daroma įvairių instrumentinių tyrimų. Tačiau ką daryti likusiems?
Negavusi vaistų darbingo amžiaus moteris mirė
Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Ugnė Šakūnienė pati patyrė, kad be inkstų gyventi neįmanoma. Jau daug metų moteris gyvena su transplantuotu inkstu. Prieš tai ne vienerius metus jai teko gyventi esant inkstų nepakankamumui, todėl ji puikiai suvokia žmones, kurie iš ligoninės išleidžiami namo numirti, nes valstybė negali pasiūlyti jiems šiuolaikinio gydymo, galinčio gerokai prailginti jų gyvenimą.
„Deja, antros eilės gydymas Lietuvoje praktiškai neprieinamas. Kai sulauki žmogaus ar jo artimojo skambučio, kad reikalingas šis gydymas, tu nežinai, ką pasakyti. Ir darosi labai liūdna. Prieš trejus metus į mane kreipėsi moteris, kuri sirgo jau išplitusiu inkstų vėžiu. Iš pradžių jai buvo skirtas pirmos eilės vaistas, tačiau jis tapo neefektyvus. Žinojau, kad Lietuvoje yra keletas žmonių, kurie gauna gydymą, todėl kartu su ja kreipėmės į vairias institucijas, deja, teko sulaukti atsakymo, kad Lietuvoje šiuo metu ką tik buvo patvirtintas pirmos eilės gydymas ir jis yra vienintelis. Tos moters jau nebėra. Išleista iš ligoninės mirti ji man skambino ir skundėsi dėl didžiulių skausmų. Gydytojai liepė jai nekentėti, bet ką ji galėjo padaryti? Nieko. Visada, skambindama jai po nedidelės pertraukos, visada nerimaudavau, man būdavo baisu, nes nežinojau, ar kitame gale kažkas atsilieps. Jai buvo keturiasdešimt keleri metai. Norisi, kad tokių atvejų daugiau nebūtų“, - U. Šakūnienė.
Pasak jos, inkstų vėžys – viena sunkiausiai gydomų piktybinių ligų. Tačiau netgi tuomet, kai žmogui nustatomas išplitęs vėžys, šiuolaikinės gydymo technologijos leidžia gyventi visavertį gyvenimą. Lietuvoje susirgę žmonės gydomi pirmiausia pasirenkamais vaistais ir daugeliui ligonių po tokio gydymo pasiekiama ilga remisija, tačiau yra žmonių, kuriems ilgainiui liga atsinaujina. Mokslo tyrimų duomenys rodo, kad ligoniams, kuriems nepadeda pirmosios eilės gydymas, gali padėti antrosios eilės gydymas. Dabar Lietuvoje yra apie 60–100 tokių.
U. Šakūnienės teigimu, bendra situacija labai pagerėjusi. Prieš kelis dešimtmečius 40 moteris būdavo išleidžiama iš ligoninės mirti, nes ji jau buvo laikoma per sena operacijai ar dializei. Dabar vyriausiam dializuojamam pacientui neseniai sukako 100 metų. Jis gyvena su dialize jau 10 metų. „Teko dalyvauti tarptautinėse konferencijose, į kurias susirenka tokie pacientai. Matai, kad jie puikiai jaučiasi – jiems užtenka sveikatos dalyvauti renginyje, kuris intensyviai vyksta visą darbo dieną. Ir tokiuose renginiuose sužinai, kad šis vaistas, kuris mums neprieinamas, ne kažkoks stebuklas, kad jis kompensuojamas net ir Estijoje, ne tik turtingose šalyse“ – sakė U. Šakūnienė.
Pirmaujame ir pagal sergamumą, ir pagal mirtingumą
Santariškių klinikų Urologijos centro direktorius prof. Feliksas Jankevičius pabrėžė, kad Lietuvoje Europoje pirmauja pagal sergamumą inkstų vėžiu, mirtingumo rodikliai mūsų šalyje taip pat yra patys aukščiausi visoje Europoje. Taip yra todėl, kad liga vis dar dažnai diagnozuojama pavėluotai.
„Revoliucija įvyko atradus inovatyvius vaistus, kurie gali gerokai prailginti šių pacientų gyvenimo trukmę. Deja, šioje vietoje prasideda mūsų skurdas ir blizgesys. Ir mūsų gydytojai, ir pacientai puikiai žino, kad dabar jau yra galimybė taikytis antros eilės gydymą, tačiau šie vaistai pas mus nekompensuojami. Ir tai didžiausia mūsų pacientų tragedija. Mes susiduriame su tokiais pacientais kiekvieną dieną, sukame galvas, kaip rasti galimybių, kad šie vaistai jiems būtų kompensuojami. Manau, kad visos pasaulio šalys susiduria su finansinėmis problemomis ir visi suka galvas, kaip mažėjant biudžetui surasti galimybę kompensuoti inovatyvius vaistus ir technologijas. Tų galimybių yra, tiesiog reikia ieškoti naujų kompensavimo mechanizmų. Laikas peržiūrėti pasenusį mūsų kompensuojamų vaistų sąrašą ir pirmenybę teikti inovatyvioms technologijoms“, - įsitikinęs diskusijos dalyvis.