Vėžys, kurio pagydyti dažniausiai jau neįmanoma

Pasak Nacionalinio vėžio instituto I onkochirurgijos skyriaus vedėjo, krūtinės chirurgo onkologo prof. Sauliaus Cicėno, nors apie plaučių vėžį kalbama labai mažai, tai nėra tokia jau reta liga, kaip norėtųsi tikėti. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1400 naujų plaučio vėžio atvejų. Iš jų 350-400 – moterims. Lyginant su Europa, sergamumas pas mus yra vienas didžiausių – esame 4-5-oje vietoje. Pagal gydymo rezultatus, t. y. penkerių metų išgyvenamumą, taip pat atsiliekame nuo bendro ES vidurkio. Lietuvoje penkerius metus išgyvena 9-10 proc. plaučių vėžiu sergančių pacientų, Europoje – 15 proc.

„Tai labai rimta, pavojinga onkologinė liga, o labai plačiai apie ją nekalbama todėl, kad nėra geri gydymo rezultatai, t,. y. nėra kuo pasigirti. Kad gydymo rezultatai pagerėtų, pirmiausiai labai svarbi ankstyva diagnostika, o tam būtina, kad pats žmogus reikalautų gydytojo jį profilaktiškai patikrinti. Kai stadija pažengusi, mes galime kalbėti tik apie gyvenimo laiko pratęsimą pusmečiu, metais ir pan. O štai visi ankstyvi vėžiai, kuriuos sėkmingai išoperavome, buvo atrasti būtent tokių profilaktinių patikrinimų metu. Deja, ankstyvos stadijos vėžio mes nustatome tik apie 20 proc. 80 proc. atvejų vėžys yra nepagydomas“, - teigė medikas.

Kokie veiksniai sukelia plaučių vėžį? Įtakos turi genetika, tačiau pastaroji lemia tik 1-2 proc. susirgimų, o svarbiausia įrodyta plaučių vėžio priežastis – rūkymas. Todėl tose šalyse, kurios sėkmingai sumažino rūkalių skaičių, sumažėjo ir plaučių vėžio. Kita vertus, plaučių vėžiu suserga ir tokie žmonės, nors niekada nerūkė.

„Ypač tai liečia palyginus jaunas moteris. Neretai jos gyvena visiškai sveikoje aplinkoje, ne rūkalių aplinkoje, t. y. pačios pasyviai nerūko, valgo ekologišką, sveiką maistą. Ir aiškaus atsakymo nėra. Yra kelios teorijos. Iškelta hipotezė, kad moterims plaučių vėžys gali atsirasti dėl hormonų veiklos sutrikimų, kadangi plaučių navikų hormonų receptoriai – tokie patys, kaip krūties navike ir į gydymą įtraukiami tokie patys vaistai, kurie naudojami krūties vėžio gydymui. Tačiau jau tikrai įrodyta, kad kancerogenas yra aliejaus dūmais, kurie išsiskiria jį kaitinant. Žinia, prie puodų dažniausia stovi moterys. Ypač dėl to padidėjęs sergamumas plaučių vėžiu tarp Azijos moterų, kadangi jų virtuvėje plačiai naudojamas aliejus. Taigi saugantis plaučių vėžio aliejaus naudojimas maisto ruošime turėtų išnykti. Dar viena hipotezė – padidintas radiacijos fonas aplinkoje. Imlesnis radiacinei, silpnesnis organizmas gali sureaguoti“, - svarstė pašnekovas.

Priklausomybė tarp plaučių vėžio ir rūkymo įrodyta

Pasak mediko, sergamumas plaučių vėžiu tarp moterų tiek pasaulyje, tiek Europoje didėja.

„Lietuvoje statistiškai patikimų pokyčių dar nėra, bet gyvenimas rodo ką kita – mes vis dažniau savo skyriuje turime moterų, kurios serga plaučių vėžiu, nors yra, kaip minėjau, nerūkančios, gyvena sveikoje aplinkoje. Ir jos nesupranta, kodėl taip nutiko. Be to, moterų amžius jaunėja. Anksčiau turėdavome 60-70 metų pacientes, dabar jau nestebina sergančios 40-50 metų moterys.

Didžiausia bėda, kad plaučių vėžys sunkiai nustatomas, nes neturi pirminių simptomų. Jie pasireiškia taip, kaip daugelis įvairių ligų. Taigi ir gydytojai pirmiausia įtaria bet ką, bet ne plaučių vėžį. Mat jis gali pasireikšti kaip peršalimas, kaip bendras silpnumas, nėra specifinių kraujo tyrimų, kurie parodytų šį vėžį, todėl kai jau atsiranda skundų, liga būna pažengusi: „užtemsta“ dalis plaučio, atsiranda kosulys su kraujo priemaiša, krinta svoris, padidėja limfmazgiai ir pan.“, –  pasakojo S. Cicėnas.

Plaučių vėžio patiktos programos nėra, kadangi ji brangi ir vis dar abejojama, ar šie pinigai atsipirktų. Todėl pagrindinė profilaktikos priemonė, pasak onkologo, – mesti rūkyti ir profilaktiškai tikrintis sveikatą.

„Yra patvirtintas plaučių vėžio diagnostikos algoritmas, nurodantis, ką daryti įtarus plaučių vėžį, tačiau pirmiausiai reikia jį įtarti. Todėl veiksmingiausia pasirinkti paprastą kelių krypčių rentgeno tyrimą, kurio apšvita nėra didelė, bet jis leidžia įžvelgti pirmuosius pokyčius. Tuomet jau galima tirti toliau, jei atsiranda įtarimų“, –  patarė pašnekovas.

Paklaustas, kaip pavyko įrodyti plaučių vėžio ir rūkymo priklausomybę, S. Cicėnas teigė, kad tam tikroje temperatūroje, t. y. uždegus cigaretę, iš tabako išsiskiria tam tikras kancerogenas, kuris veikia bronchų gleivinę ir skatina joje piktybinių ląstelių dauginimąsi.

„Taigi viskas yra paprasta. Šiuo atžvilgiu nėra jokio skirtumo, kokias cigaretes rūkai – su filtru, be filtro, silpnas, stiprias, su mentolu, dar kuo nors... Visa tai – saviapgaulė. Filtras sulaiko dervas, bet ne pagrindinę medžiagą. Žinoma, vėžys išsivysto ne iš karto, o per ilgą laiką – 20-30 metų, bet būna taip, kad jeigu žmogus turi polinkį vėžiniams susirgimams, silpna jo imuninė sistema, jis nuolat gyvena stresinėje situacijoje ir pan., vėžys gali atsirasti ir po 10-12 metų. Taip pat įdomu, kad yra įrodymų, kad kuo anksčiau žmogus meta rūkyti, tuo greičiau atsistato jo organizmas ir rizika susirgti plaučių vėžiu ateityje gerokai sumažėja. Šalyse, kuriose įvairiomis priemonėmis buvo sumažintas rūkalių skaičius, sumažėjo ir sergamumas plaučių vėžiu. Tose šalyse, kurių gyventojai daug rūko, sergamumas yra didžiulis. Rūkymo ir plaučių vėžio priklausomybė akivaizdi“, –  įspėjo medikas.

Kad neberūko, pastebėjo tik po kelių dienų

Televizijos žurnalistė Algimanta Žukauskienė – viena iš tų, kurie po ilgo rūkymo stažo ėmė ir metė. 

Algimanta Žukauskienė
„Tiesa, esu netipinis pavyzdys, nes viskas atsitiko labai netikėtai ir praktiškai be jokių mano pastangų. Kaip aš juokauju, ne aš rūkymą, o rūkymas mane metė. Rūkyti pradėjau dar studentiškai laikais. Kurse praktiškai visos rūkė, kaip gi nepabandysi. Kadangi visuomenė rūkymui buvo labai tolerantiška – buvo galima rūkyti ir kavinėse, ir darbo kabinetuose, visur, cigaretė būdavo tarsi prilipusi ir asocijuodavosi su poilsiu: štai kažką padariau, dabar užsirūkysiu cigaretę, atsigersiu kavos. Tai tarsi apdovanojimas. Kiek surūkydavau, neskaičiuodavau, bet tikrai per keletą dienų pakelis dingdavo. Kai aplink visi rūko, netgi smagiau rūkyti pačiam nei pasyviai kvėpuoti tais dūmais. Tačiau kartą, stovėdama prie kasos parduotuvėje, prisiminiau, kad jau keletą dienų neturiu cigarečių ir jų man nereikia. Prisiminusi, aišku, pagalvojau, kad reikia nusipirkti ir parėjusi užsirūkiau. Pajaučiau, kad man neskanu ir nesinori. Manau, pats mano organizmas pranešė, kad jam nepatinka. Nemeluosiu, kompanijoje, kai pradeda įkalbinėti ir prašo „nesimaivyti“, galiu užsirūkyti, bet neužsikabinu ir didelio malonumo nejaučiu. Tiesiog greitai tą cigaretę užgesinu. Nejaučiu jokios priklausomybės ir tie, kurie aiškina, kad rūkymas jiems tapęs gyvenimo dalimi, kad metęs rūkyti iškart pajusi įvairių pašalinių poveikių, pagaliau sustorėsi, visa tai netiesa. Dietos laikydavausi ir rūkydama, ir dabar, kai noriu pasiliekninti“, –  tikino pašnekovė.

Pasak A. Žukauskienės, šis įvykis nebuvo susijęs su jokiais gyvenimo pokyčiais, o darbe jos pasikeitęs gyvenimo būdas netgi sukeldavo problemų.

„Visos naujienos būdavo perduodamos rūkant, todėl tekdavo eiti kartu į lauką pastypsoti arba turėdavau klausti, apie ką kalbėjo, kad užčiuopčiau kolektyvo pulsą. Tačiau pasijutau, manau, geriau. Pradėjau aiškiau skirti kvapus – atsigavo nosis. Ko gera, dėl to pagerėjo širdies veikla – anksčiau yra buvusi aritmija, dabar, kaip sakė gydytoja, nėra net pėdsakų. Man pačiai toks staigus metimas rūkyti buvo tarsi stebuklas. Tai buvo labai netikėta, nes sprendimo neberūkyti nebuvau priėmusi. Anksčiau gyvenime yra buvę situacijų, kai bandžiau mesti, bet visada sugrįždavau prie šio įpročio. Šįkart – nereikėjo duoti jokių įžadų nei sau, nei kitiems“, - teigė televizijos žurnalistė.

Pasak jos, jeigu žmonės dažniau įsiklausytų į savo organizmą, taip pat galėtų mesti rūkyti daug lengviau, kadangi pajustų, kad šiam tos cigaretės visiškai nesinori.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (231)