Kaip pranešė Vokietijos vietos laikraštis laikraštis „Ostsee-Zeitung“, kurį citavo thelocal.de, senyvo amžiaus moteris Vibrio bakterija užsikrėtė viename populiariausių Vokietijos kurortų po maudynių Baltijos jūroje. Poilsiautoja bakteriją pasigavo šiaurės rytinėje Vokietijos dalyje.
Anot Vokietijos valstybinės sveikatos ir socialinių reikalų tarnybos, auka priklausė mažiau bakterijai atsparių žmonių rizikos grupei.
Meklenburgo-Pomeranijos valdžios pareigūnai teigė, kad nuo birželio mėnesio šia bakterija užsikrėtė dar keturi žmonės, skelbiama portale.
„Visi užsikrėtusieji priklauso žinomoms rizikos grupėms“, – sakė Valstybinio sveikatos departamento vadovė dr. Martina Littmann. Duomenys apie mirusią moterį neatskleidžiami laikantis duomenų apsaugos taisyklių.
DELFI jau anksčiau rašė, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Vibrio bakterijas galima pasigauti ir prie Lietuvos krantų. Jeigu vandens temperatūra įšyla iki maždaug 20 laipsnių šilumos, tokia terpė tampa palanki bakterijoms daugintis.
Vibrio bakterijos mėgsta šiltą ir šiek tiek sūrų vandenį, tad Baltijos jūra joms patinka. ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė DELFI anksčiau sakė, kad tokia pat grėsmė tyko ir kai kuriose Juodosios jūros vietose, kai kur Viduržemio jūroje. Kitose jūrose druskos koncentracija didesnė, tad tokia aplinka šioms bakterijoms nėra palanki.
„Tai nėra naujiena ir sensacija, jau keletą metų Europos ligų kontrolės centras (ECDC) yra sukūręs šitą modelį, kur pateikia vandens temperatūrą ir įspėja apie galimybę daugintis Vibrio bakterijoms, – sakė G. Zagrebnevienė. – Šylant klimatui iškilo būtinybė parodyti visuomenei, kad yra tokia rizika. Anksčiau, prieš 20-30 metų tokio žemėlapio tikrai nebuvo.“ Apie vibriozę buvo žinoma, bet rizikos užsikrėsti Baltijos jūroje beveik nebuvo.
Pasak G. Zagrebnevienės, pasaulio literatūroje yra aprašyta odos žaizdų, minkštųjų audinių atvejų, susijusių su Vibrio infekcija Baltijos jūros pakrantėse.
Vibrio rūšies bakterijos nustatomos bakteriologiniu būdu, Lietuvoje tokia galimybė yra Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje.
Dažniausiai vibriozė pasireiškia gastroenterito simptomais – vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu. Ligos simptomai išsivysto per 24 val. po užsikrėtimo ir tęsiasi apie tris dienas. Vibrio bakterijos taip pat gali sukelti žaizdų ar minkštųjų audinių infekcijas, septicemiją ir kt. Asmenims, užsikrėtusiems Vibrio vulnificus infekcija, liga gali komplikuotis galūnių amputacija ar mirtimi. Pastarieji padariniai, sako medikė, reti, tačiau, kaip žmogaus kūnas sureaguos į bakterijos, priklauso nuo daugybės faktorių. „Kokios bus užsikrėtimo pasekmės, priklauso nuo žmogaus organizmo, sveikatos būklės, nuo amžiaus, ar jis neserga kitomis lėtinėmis ligomis, taip pat nuo to, koks kiekis bakterijų pateko į organizmą, – sako medikė. – (Dėl galūnių amputavimo – DELFI) panašiai atsitinka ir po nušalimų ar nudegimų: jei miršta odos audiniai, tai atliekama galūnės amputacija tam, kad infekcija ir numirę audiniai nepatektų į kraujotaką ir nesukeltų žmogui mirties. Taip tiesiog gelbstima žmogaus gyvybė.“
Dažniausiai vibriozė pasireiškia gastroenterito simptomais – vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu. Ligos simptomai išsivysto per 24 val. po užsikrėtimo ir tęsiasi apie tris dienas. Vibrio bakterijos taip pat gali sukelti žaizdų ar minkštųjų audinių infekcijas, septicemiją ir kt.
Asmenims, užsikrėtusiems Vibrio vulnificus infekcija, liga gali komplikuotis galūnių amputacija ar mirtimi. Pastarieji padariniai, aiškino medikė, reti, tačiau, kaip žmogaus kūnas sureaguos į bakterijas, priklauso nuo daugybės faktorių.
„Kokios bus užsikrėtimo pasekmės, priklauso nuo žmogaus organizmo, sveikatos būklės, nuo amžiaus, ar jis neserga kitomis lėtinėmis ligomis, taip pat nuo to, koks kiekis bakterijų pateko į organizmą, – teigė medikė. – (Dėl galūnių amputavimo – DELFI) panašiai atsitinka ir po nušalimų ar nudegimų: jei miršta odos audiniai, tai atliekama galūnės amputacija tam, kad infekcija ir numirę audiniai nepatektų į kraujotaką ir nesukeltų žmogui mirties. Taip tiesiog gelbstima žmogaus gyvybė.“
Jei užsikrėtimas bakterija atsiperka gastroenteritu, infekcija gali praeiti ir be gydymo, per 3 dienas, taikant skysčių atstatymą. Sunkesniais atvejais, arba, pavyzdžiui, jei žmogaus silpnas imunitetas, jis serga kitomis lėtinėmis ligomis, gali būti taikomas ir antibakterinis gydymas.