„Norėčiau akcentuoti, kad problema buvo ne pats kainų mechanizmas, o tai, kaip jis buvo įgyvendintas. Duomenys apie vaistų antkainius Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) buvo pateiktos per LVA jau suderintos vaistinių tinklų. Konkurencijos tarnybos nuomone, tai turėjo būti padaryta atskirai“, – patikslino A. Pečkauskas.
Viceministras žadėjo, kad ministerija detaliau susipažins su didelės apimties Konkurencijos tarnybos pateikta medžiaga ir įvertins, kokie pakeitimai būtini. Tačiau, tiek dėl tyrimo apimties, tiek dėl sudėtingos kompensuojamųjų vaistų kainodaros tai užtruks.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad vaistinės dėl to jau pareiškė savo poziciją, kad skųs sprendimą.
„Prieš pateikiant savo sprendimą dėl kainų reguliavimo svarbu gauti galutinius atsakymus – pirmiausia teismo, kad netektų po metų ar kitų vėl iš naujo pertvarkyti vaistų sistemos. Šis sprendimas yra bendras signalas valstybei ir rinkai, kad reikia toliau skaidrinti vaistų kainodarą“, – teigė A. Pečkauskas.
Viceministras priminė, kad SAM inicijavo Farmacijos įstatymo pakeitimus, priimtus praėjusią savaitę, kurie leidžia nustatinėti kompensuojamųjų vaistų kainas, atsižvelgiant į kitų ES šalių mažiausias vaistų kainas. Šis įstatymas iš esmės ne tik perkelia kainodaros nutarimus iš Vyriausybės nutarimo į įstatymo lygmenį, bet ir atneša keletą kitų papildomų priemonių. Tačiau jos, anot SAM atstovo, nėra susijusios su objektais, minimais Konkurencijos tarnybos nutarime. Tai yra, jie nėra susiję su didmeninių ir mažmeninių antkainių nustatymu, kuris veikia vaistinėse ir didmenos įmonėse.
„Ar vien tik šių priemonių užteks, ar reikės daugiau pakeitimų, paaiškės detaliau susipažinus su tyrimo medžiaga ir įvertinus visą apimtį, kai matysime kitų instancijų ir teismų galutinius sprendimus“, – paaiškino A. Pečkauskas.
LVA teigė neturinti jokios įtakos, nustatant galutinius vaistų antkainius, o tik pateikianti duomenis, bet galutinį sprendimą priima SAM. Paklaustas, kiek tame sprendime išties dalyvauja LVA ir, kiek jos pateikti duomenys svarbūs, priimant sprendimą, viceministras sakė: „Reikėtų suprasti, kad šio tyrimo objektas vyko 2017 metais. Mums sunku pakomentuoti, kokie procesai vyko tuo metu ir kaip buvo komunikuojama ir bendradarbiaujama.
Bendra praktika, kalbant apie teisėkūros procesą, yra natūralu, kad visi socialiniai partneriai, neišskiriant vaistinių asociacijos, įtraukiami į procesus tiek derinant teisės aktus, tiek tolimesnėse fazėse, kai jie priimami ar Vyriausybėje, ar Seime. Normalu, tai apibrėžta ir Teisėkūros pagrindų įstatyme, kad tas bendradarbiavimas vienokiu ar kitokiu formatu vyksta“.
Pasidomėjus, ar jo nenustebino faktas, kad toks bendradarbiavimas iš esmės galėjo vykti, viceministras atsakė: „Klausimas turbūt nėra šios dienos objektas. Ko esame išmokę šioje ministerijoje, tai nesistebėti niekuo. Bet, ką mes tikrai matome, kad daugelyje SAM pavaldumo sistemos objektų skaidrumas tikrai yra žodis, kurio reikia daugiau, tiek kalbant apie gydymo įstaigas, o ypač kalbant apie farmacijos sektorių.
Pastarosios savaitės, kuomet svarstytas Farmacijos įstatymo keitimas Seime, parodė, kad to skaidrumo šiame sektoriuje reikia daugiau“.
Kartu viceministras pabrėžė: „Objektas, kuriame galimai vyko kažkokie susitarimai, tikrai nebuvo ministerijos koridoriuose. Kalbama už ministerijos ribų vykusius kažkokius susitarimus. Natūralu, kad toks bendradarbiavimas, matyt, vyksta per asociacijas ir skaidrumas turi keltis ir už bendravimo ministerijoje ribų“.
Jeigu bus įrodyta, kad toks susitarimas buvo, A. Pečkauskas mano, kad iš tokių procesų išloštų mūsų valstybė, gyventojai ir sistema, kalbant ir apie sveikatos, ir apie kitus sektorius.
„Natūralu, kad tokios tarnybos, kaip Konkurencijos tarnyba, tam ir dirba, tam ir tiria, kad atneštų kuo daugiau aiškumo, kuo daugiau skaidrumo ir išaiškintų potencialiai neskaidrias veiklas, kurios vyksta visuose sektoriuose“, – teigė A. Pečkauskas.