Tiesa, kartu ir apgailestauja, kad nors pasaulyje krioabliacija nėra naujas metodas, Lietuvoje laikomas tik kaip alternatyva ir nėra kompensuojamas valstybės, nors onkologijoje būtų itin vertingas.
Pikčiausias navikas
Penkerius metus su melanoma kovojantis 57 metų vilnietis, tapo pirmuoju pacientu, kuriam buvo pritaikyta krioabliacijos intervencija, šalinant melanomos metastazes ryklėje. Pasak Nacionalinio vėžio instituto LOR, galvos ir kaklo chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjos gydytojos onkologės – onkologės-otorinolaringologės Jolitos Gibavičienės, tokie atvejai, kai melanoma metastazuoja į ryklę, nėra dažni. Tačiau pasitaiko.
„Melanoma vienas pikčiausių navikų ir visai nesvarbu, kad pirminis jos židinys susidaro odoje, tačiau metastazuoti ji gali visur. Žinoma, žvelgiant iš šono gali pasirodyti paradoksalu, kad iš pradžių liga kaip šiam pacientui prieš penkerius metus prasidėjo kojoje, o po kelerių metų priminė apie save metastazėmis ryklėje. Bet tuo ši liga ir pavojinga. Melanomos ląstelės pasklinda po visą organizmą ir net išoperavus pirminį naviką, kaip šiuo atveju auglį kojoje, negali žinoti, kur ir kada gali atsirasti metastazių. Šis navikas metastazuoja dviem būdais: hematogeniniu ir limfogeniniu. Dažniau metastazės aptinkamos limfmazgiuose, plaučiuose, odoje, kepenyse“, - sako J.Gibavičienė.
Pasak medikės, yra melanomos forma, vadinamoji pirminė gleivinių melanoma, kai navikas atsiranda gleivinėse (burnos, nosies). Taigi ir šiuo atveju vos tik diagnozavus pacientui melanomą buvo įtarta, jog tai minėtoji jos forma.
Tačiau peržvelgus ligos istoriją paaiškėjo, jog pacientui blauzdos odos melanoma operuota prieš dvejus metus.
„Pirminis navikas pacientui diagnozuotas pirmos stadijos, 1,1 milimetro storio, IV infiltracijos laipsnio pagal Clarck. Jei naviko storis būna iki vieno milimetro sakoma, kad prognozė gera, daugelis tokiais atvejais pasveiksta, tačiau kiekvienas, kad ir tos pačios ligos atvejis, turi savo eigą“, - sako J.Gibavičienė.
Sunkiai prognozuojama
Medikų teigimu, sergančiųjų melanoma išgyvenamumas priklauso ir nuo naviko peraugimo į odą gylio, naviko storio, sandaros, mutacijų skaičiaus ir rūšies, bei daugelio kitų faktorių, tačiau net ir žinant tai, ligos eiga gali būti skirtinga. „Melanoma - sunkiai prognozuojama, nors, žinoma, atsiranda tam tikrų faktorių, kurie turi įtakos ligos ir išgyvenamumo trukmei.
Dėl vis atsinaujinančios metastazės tonzilėje chirurginis gydymas kartotas kelis kartus. Tačiau pastarąjį kartą pacientas kreipėsi į onkologus dėl toje pačioje vietoje labai greitai didėjančios metastazės, kuri praktiškai ėmė trikdyti kvėpavimą. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad chirurgiškai radikaliai metastazės pašalinti nebeįmanoma, nes ji įaugo į gretimus galvos ir kaklo audinius ir kitas gyvybiškai svarbias struktūras – kraujagysles, nervus.“
Nesitiki būti pirmas, bet...
Pasak onkologų, tai - pirmas atvejis, kuomet ryklėje esantis navikas buvo pašalintas krioabliacijos procedūra. Kol kas tokių atvejų nėra aprašyta net ir mokslinėje literatūroje. Tiesa, gydytoja J.Gibavičienė sako, kad imdamas gydyti niekuomet negalvoji, būsi pirmas ar paskutinis. „Mūsų tikslas - atlikti veiksmą, kad padėtume žmogui. Jei jau negalime išgydyti, stengiamės kiek įmanoma ilgiau pratęsti kokybišką žmogaus gyvenimą. Iki imantis šios procedūros išbandėme daug kitų gydymo metodų. Tai, galima sakyti, buvo paskutinė viltis.
Chirurgiškai naikinti naviką buvo pavojinga ir jokios garantijos, kad jis bus pašalintas radikaliai. Ar nėra vaistų? Yra šiuo metu melanomai gydyti net ir valstybės kompensuojami biologiniai vaistai. Tačiau šiuo atveju paciento navikas neturėjo tam tikros genų mutacijos, vadinamos BRAF, todėl biologinė terapija jam netiko. Be to, žmogaus inkste taip pat yra susiformavęs nedidelis navikas, tačiau jis kol kas tik stebimas. Nors neatmetu galimybės, kad ir šioje vietoje pacientui būtų galima pritaikyti krioabliacijos procedūrą“, - sako J.Gibavičienė.
Pasak medikės, prognozės šiam pacientui net ir po intervencijos galėjo būti įvairios. Tačiau viskas baigėsi gerai. Pagrindiniai pavojai – kraujavimas ir dusimas. Būtent dėl to žmogus kelias paras po intervencijos praleido reanimacijoje, kvėpavo pro vamzdelį, nors buvo sąmoningas. „Navikas, kuris buvo užšaldytas, peraugo dvi kraujagysles - viena eina į smegenis, kita aprūpina krauju. Jei nors viena jų būtų prakiurusi žmogaus neliktų per dvidešimt minučių. Todėl rizika operuoti buvo itin didelė, o krioabliacijos procedūra šiuo atveju saugesnė“, - teigė onkologė.
Problema, kad nekompensuojama
Kaip sako medikai, šis metodas nėra naujas, tačiau atsiranda naujų technologijų, kurios leidžia jį taikyti kur kas plačiau. Pasak J.Gibavičienės, mokslinėje literatūroje netgi yra teiginių, kad po šios procedūros sukyla ir imuniteto atsakas prieš ligą.
Tiesa, konstatuoti kol kas, kad liga visiškai įveikta, dar anksti. „Jei prieš tai navikas buvo kojoje po to - ryklėje, vadinasi, kad melanomos ląstelės vis dar cirkuliuoja po organizmą ir ieško tinkamos vietelės nusėsti. Nebent dabar žmogaus imunitetas suaktyvės ir savaime jas „suvalgys“. Tačiau didžiausia problema ta, kad ši procedūra Valstybinės ligonių kasos nekompensuojama ir ne kiekvienas gali leisti sau tokį gydymą. Tam, kad ją būtų galima atlikti, reikalingos specialios adatos, kuriomis teka azotas. Mūsų darbas – kontroliuojant kompiuterine tomografija tas adatas subesti į naviką, tuomet jis užšaldomas ir taip sunaikinamas.
Naudojamos adatos yra vienkartinės ir būtent jas pacientui reikia nusipirkti. Dviejų adatų kaina - 2357,50 eurų. Sutikite, tai - nemaža suma. Šiaip jau reikėtų naudoti tris adatas, bet stengiamės išsisukti su dviem. O pacientas - dirbantis, visuomet mokėjęs mokesčius ir per visas savo ligas tik šį kartą buvo paėmęs nedarbingumo lapelį“, - pasakoja J.Gibavičienė.
Pati procedūra pacientui truko penkias valandas, tačiau, kaip sako specialistai, jei procedūra būtų kompensuojama ir būtų panaudotos daugiau nei dvi adatos, šiuo atveju viskas būtų trukę žymiai trumpiau. Deja, pacientas, galėjo įsigyti tik tiek.
Komentaras: Nacionalinio vėžio instituto intervencinis onkologas dr. Mantas Trakimas
- Kadangi standartinio sudėtinio vėžio gydymo galimybės buvo išsemtos, pagalvota apie mūsų Institute kitiems navikams gydyti sėkmingai naudojamą mažai žalojantį, tačiau efektyvų gydymą – krioabliaciją. Ji naudojama kaip chirurginio gydymo alternatyva. Aptarus su pacientu galimą riziką ir naudą, taip pat atsižvelgus į labai greitai blogėjančią paciento gyvenimo kokybę, buvo pasirinktas būtent šis gydymo metodas.
Džiugu, kad atsiranda vis daugiau gydymo galimybių, tad ir šį kartą buvo galima individualiai pažiūrėti į pacientą ir jo sparčiai progresuojančią ligą. Pritaikius naują, pasaulyje gana plačiai žinomą, bet Lietuvoje vis dar „alternatyvų“ gydymo metodą galėjome sėkmingai sustabdyti sunkiai kontroliuojamos melanomos plitimą. Be to, yra žinoma, kad krioabliacijos metu sušaldyti navikiniai audiniai paskatina priešnavikinę organizmo gynybą. Tai gali lemti geresnę šios ligos eigą.