Vienas iš šių laikų žmonijos budelių: liga, nuo kurios kasdien Lietuvoje miršta 10 žmonių

Medikų tyliuoju žudiku vadinamas diabetas Lietuvoje registruotas daugiau kaip 115 tūkst. sergančiųjų cukriniu diabetu, tai reiškia, kad ši klastinga liga kamuoja kas 20-tą mūsų šalies gyventoją.

Antra tiek diabeto atvejų yra nediagnozuota, nes sergantieji dažnai neturi jokių nusiskundimų. Kasmet nuo diabeto ir jo komplikacijų mūsų šalyje miršta per 3200 žmonių, t. y. apie 10 per dieną.

To dar nebuvo – II tipo diabetu serga net vaikai

Pasak medikų, anksčiau vidutinis rizikos susirgti diabetu amžius buvo įvardijamas apie 30 metų, šiuo metu amžiaus ribos gerokai nusitrynusios ir II tipo diabetas diagnozuojamas netgi vaikams. „Tiesa, vaikams dažniausiai diagnozuojamas I tipo diabetas – tokių vaikų pas mus registruota apie 750. Tokios II tipo diabeto epidemijos, kaip JAV, Lietuvoje nėra, bet prieš 20 metų mes jo visai neregistruodavome, o dabar jau diagnozuojame. Todėl būtina investuoti į savo vaikus, į nutukimo profilaktiką, nes taip mes investuojame į visą žmogaus gyvenimą. Kaip vaikas išmoks maitintis, kokius sveikos gyvensenos principus šeima jam įdiegs, taip tas žmogus ir gyvens“, - teigė Kauno klinikų Endokrinologijos instituto direktorė prof. Rasa Verkauskienė.

Pasak jos, diabeto problema gąsdina pasaulį jau daug metų, jos plitimo mastai vis didėja, todėl situacija pribrendo tokia, kad būtina veikti vieningai. Naujausio, 2014 m. rugsėjo mėn. paskelbto Europos diabeto tyrimų asociacijos diabeto indekso duomenimis, Lietuva užima 29-ąją vietą iš 30 Europos šalių. Užsienio ekspertai teigia, kad Lietuvos gyventojai, propaguojantys gyvenseną, dėl kurios rimtai auga diabeto susirgimų skaičius, pasižymi kaip vieni iš prasčiausią sveikatą turinčių Europos gyventojų, o II tipo diabetas, kaip ir daugelis šiuolaikinių lėtinių susirgimų, laikoma gyvensenos liga.

„Diabeto rizikos veiksniai – tie patys, kaip ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų (širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio). Visos šios ligos – didžiausias mūsų žmonijos budelis, nuo kurio miršta daugiausiai žmonių. Todėl Lietuvoje reikėtų rimtai svarstyti Nacionalinės diabeto programos kūrimo klausimą. Tose šalyse, kuriose yra tokios programos, situacija kur kas geresnė“, - teigė R. Verkauskienė.

Medikės teigimu, šiandien Lietuvoje yra visi įmanomi vaistai, kuriais gydomas diabetas, bet problema ta, kad dėl skurdaus sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimo sudaryta griežta schema, pagal kurią tie vaistai gali būti skiriami. Pradėti reikia nuo vieno vaisto, jei šis nepadeda, galima skirti kitą, ir tik šiam vėl nepadėjus, skiriamas modernus gydymas. Dėl to apie 50 proc. pacientų yra dekompensuoti, t. y. jų gliukozės lygis kraujyje nesuvaldytas tinkamai, o tai gresia rimtomis komplikacijomis.

Praktiškai visi didelį antsvorį turintys žmonės per 25 metus suserga diabetu

Lietuvos Endokrinologų draugijos pirmininko prof. Antano Norkaus teigimu, net tarp medikų egzistuoja klaidinga nuomonė, kad II tipo diabetas yra lengvesnė liga nei ankstyvame amžiuje pasireiškiantis I tipo diabetas, kuris prasideda labai audringai. Deja, II tipo diabetas turi nebylų pobūdį. Pusė pacientų neturi aiškių simptomų, todėl maždaug pusei jų liga diagnozuojama po 4-9 metų, kai jau pasireiškia pirmosios diabeto komplikacijos.

Pagrindiniai diabeto rizikos veiksniai – nutukimas, paveldėjimas, jei moteris pagimdo didesnį nei 4 kg naujagimį, vadinamasis nėščiųjų diabetas (bet koks angliavandenių sutrikimas nėštumo metu).

„Taigi diabetą lemia paveldimumas, persivalgymas ir nutukimas. Paveldimumo pakeisti negalime, bet žmogus, kuris turi rizikos veiksnį, gali išvengti kitų veiksnių. Yra nustatyta, kad praktiškai visi žmonės, kurie turi 30 proc. kūno svorio perteklių, per 25 metus suserga cukriniu diabetu. Taigi patys žmonės turi gerai žinoti diabeto rizikos veiksnius ir nuolat tirtis dėl diabeto, kad būtų laiku pradėtas gydymas ir neatsirastų sunkios ir brangiai kainuojančios komplikacijos. Šiuo metu situacija tokia, kad diabetinėms komplikacijoms gydyti skiriama 75 proc. visų diabeto gydymui skirtų lėšų.

Deja, diabeto mastai labai didėja. Per paskutinius 50 metų registruotas sergančiųjų diabetu skaičius padidėjo net 25 kartus, tačiau šie skaičiai nė iš tolo neatspindi realios situacijos, nes dar tiek pat sergančiųjų neregistruota. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad sergančiųjų skaičius Lietuvoje gali siekti apie 11 proc., t. y. kas dešimtas iš mūsų gali sirgti diabetu, net to nežinodamas. Žinia, diabetas neišgydomas, bet jis valdomas. Tam, aišku, reikia užsienyje prieinamo inidividualizuoto gydymo. Pas mus, kaip jau minėta, taikomas pakopinis gydymas, t. y. pradedama nuo vieno vaisto ir pakopomis jie keičiami, jei nepadeda“, - pasakojo endokrinologas.

Pasak mediko, esant nekontroliuojamam diabetui pakankamai jaunas žmogus gali netekti regėjimo, inkstų ir jam reikia nuolatinės dializės arba inkstų transplantacijos, taip pat labai dažna diabeto komplikacija – galūnių gangrena. Iš esmės prastai kontroliuojamas diabetas pažeidžia vidaus organų smulkiąsias kraujagysles, sutrikdo šių organų funkcijas. Dėl atsiradusios neuropatijos sutrinka žmogaus jutimai. Jis gali susižeisti, bet nieko nejaučia. Organizmo atsparumas būna sumažėjęs, todėl labai greitai per žaizdą patenka infekcija. Iš pradžių supūliuoja minkštieji audiniai, po to infekcija persimeta į kaulinį audinį ir kaulas tiesiog sutrupa. Tokiu atveju belieka tik amputacija – tenka nupjauti pirštą, pėdą ar net visą galūnę. Kita galūnės netekimo priežastis – gangrena, kai dėl sutrikusios kraujotakos atsiranda trofinės opos, pradeda juoduoti pirštai. Taip pat greičiau vystosi aterosklerozė, didėja insulto ar infarkto rizika.

Pasak Santariškių klinikų kardiologijos skyriaus vedėjos, Lietuvos širdies asociacijos prezidentės prof. Žanetos Petrulionienės, pasaulyje jau netgi vartojamas toks terminas – kardiometabolinė rizika. Mat žmogaus organizmas – vientisa sistema, todėl negalima išskirti kurios nors jo sistemos. „Gliukozės sutrikimai yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Reikia pažymėti, kad infarkto, insulto ir diabeto rizikai veiksniai labai panašūs. Žmonės turi įsisąmoninti, kad užtenka tik palaikyti normalų kūno svorį, tris-keturis kartus per savaitę užsiimti patinkančia fizine veikla, nepersivalgyti, normaliai maitintis, ir jie išvengtų daug problemų“, - patarė medikė.

Gydytojai rekomenduoja valgyti dažnai, po 4-5 kartus, bet ne po daug, angliavandeniais turtingą maistą vartoti pirmoje dienos pusėje, o po pietų daugiau valgyti daržovių. Mėsos ir žuvies nereikėtų maišyti su krakmolingu maistu – bulvėmis ir ryžiais, jos taip pat valgomos su daržovėmis. Taip pat labai svarbus diabeto rizikos veiksnys – stresas, kuris išprovokuoja hormonų pusiausvyros sutrikimus, gali paankstinti ir paūminti ligą. Kita vertus, be streso gyvenimo nebūna, todėl būtina išmokti jį valdyti.

Ar įmanoma situaciją suvaldyti?

Kovai su diabetu pradeda visuomeninė akcija – diabeto prevencijos judėjimas DIA BE TO, kurio tikslas – mažinti susirgimų diabetu riziką Lietuvoje, padėti atitolinti ligą ir skatinti ankstyvą diagnostiką bei gydymą, kad būtų išvengta ligos komplikacijų.

„Dar 2006 m. Jungtinių Tautų asamblėja pasirašė rezoliuciją, kuria pripažino diabetą „lėtine, sunkiai ir brangiai kainuojančia liga, sukeliančia sunkias komplikacijas, darančias žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui“. O kuomet reikia paskatinti brangiai kainuojančia ir sunkiai gydoma liga sergančiųjų gyvenimo pokyčius, visuomet teigiu, kad tai galima padaryti tik per ankstyvą diagnostiką adekvačią kontrolę, laiku pradėtą ir tinkamą gydymą. Kuo plačiau visuomenė į jas įsijungs, bus motyvuota, tuo geresnių rezultatų turėsime. Ne veltui judėjimui pasirinktas šūkis - „Rytojus prasideda šiandien“. Vienintelis būdas išlikti žvaliam ir darbingam iki senatvės – rūpintis savo sveikata bet kuriame savo amžiaus tarpsnyje. Mat šiandien tu sveikas, bet ar būti sveikas rytoj“, - teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.

Pasak politikės, diabetas pasireiškia pamažu, be ryškių simptomų, todėl, aktyviai neieškant, diagnozė nustatoma pavėluotai, jau atsiradus brangaus gydymo reikalaujančioms komplikacijoms. Todėl tiksinti diabeto bomba reikalauja griežtos ligos priežiūros, kurią reikia pertvarkyti iš esmės. Tam reikalinga politinė valia ir aktyvus judėjimas, skatinantis visuomenę keisti gyvenimo būdą.

Įvairiomis socialinėmis akcijomis, paskaitomis apie sveiką gyvenseną ir mitybą, nemokamomis cukraus kiekio kraujyje patikromis judėjimo iniciatoriai stengsis didinti žinomumą apie susirgimo diabetu rizikos veiksnius, prevencijos priemones, skatinti kuo ankstesnę diabeto diagnostiką, sieks sergančiųjų cukriniu diabetu adekvačios kontrolės, laiku pradėto ir tinkamo gydymo.