Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojos Rūtos Dambrauskienės teigimu, gera žinia ta, kad geležies trūkumą parodys ir bendras kraujo tyrimas.
Į hemoglobino sudėtį įeinanti geležis – vienas iš būtiniausių žmogaus organizmui mikroelementų, kuris ne tik kasdien „įdarbinamas“, tačiau ir kaupiamas rezerve.
„Geležies koncentracijos kraujyje ribos yra nuo 6,6 iki 28 mmol/l. Jos normos šiek tiek skiriais moterims ir vyrams. Didžioji geležies dalis saugoma rezerve - kepenyse, blužnyje, kaulų čiulpuose, hemoglobino sudėtyje, raumenyse. Jį atspindi baltymas feritinas. Ir nors kasdien absorbuojama apie 1 mg geležies, didžiausia dalis vis vien saugoma rezerve. Geležis yra elementas, be kurio negali veikti hemoglobinas, raudonieji kraujo kūneliai, kuriems geležis yra reikalinga tam, kad jie prisijungtų deguonį ir jį transportuotų į organizmo dalis. Deja, tačiau geležies stoka yra dažniausiai pasitaikantis mitybos trūkumas visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse“, - pasakojo R. Dambrauskienė.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 30 proc. planetos gyventojų serga anemija (mažakraujyste). Lietuvoje ši liga kasmet diagnozuojama maždaug 30 tūkst. gyventojų, daugiausia vaikų. Apie 80–90 proc. jų stokoja geležies. Medikės teigimu, kai kurioms amžiaus grupėms geležies reikia daugiau.
„Geležis aktualiausia kelioms amžiaus grupėms – kūdikiams, paaugliams, nėščioms moterims ir apskritai vaisingoms moterims, kurios kraujo netenka menstruacijų metu. Geležies stoka rečiau nustatoma vyrams, bet jei jau taip nutinka, reikia iškart ieškoti geležies netekimo priežasčių. Dažniausiai geležies netenkama lėtinio kraujavimo iš virškinamojo trakto metu“, - teigė Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja.
Jos teigimu, geležies stoką gali lemti ir nepakankamas jos gavimas su maistu. Tai neretai nustatoma vegetarams, tačiau ne visiems.
Padidėjęs geležies poreikis pasireiškia neišnešiotiems kūdikiams, vaikams iki vienerių metų amžiaus bei paaugliams lytinio brendimo laiku, taip pat nėščioms ar maitinančios moterims, intensyviai sportuojantiems žmonėms. Tačiau šio mikroelemento trūkumą galima pažinti – tereikia įsiklausyti į savo organizmą, stebėti pokyčius.
„Geležies trūkumas gali pasireikšti nagų lūžinėjimu, plaukų skilinėjimu, lūpų kampučių įtrukimu, sumažėjusiu darbingumu, bendru silpnumu. Jei geležies stoka vystosi toliau, sumažėja hemoglobinas, vystosi mažakraujystė, tada jaučiamas dažnesnis širdies plakimas, dusulys, galvos skausmai, jei žmogus turi širdies ligą, ji gali paūmėti“, - vardijo Kauno klinikų specialistė.
Geležies stokos anemija gali išsivystyti ir dėl nepakankamo ar sutrikusio geležies pasisavinimo virškinamajame trakte. Prie galimų priežasčių minimas ir ilgalaikis stresas, naktinis darbas. Jei kyla įtarimų, geležies stoką padės nustatyti paprasčiausias kraujo tyrimas.
„Atlikus paprastą kraujo tyrimą, pagal eritrocitų skaičių ir hemoglobino koncentraciją galima matyti ar yra mažakraujystė. Pagal raudonųjų kraujo kūnelių dydį ir koncentraciją taip pat matosi, ar jiems netrūksta geležies. Trūkumo atveju jų dydis ir tūris sumažėja. Jei taip yra, tada jau tiriame ir geležies rezervus“, - teigė R. Dambrauskienė.
Žmogus geležies gauna su maistu, kuriame ji yra netirpi ir sunkiai pasisavinama. Todėl patariama žinoti keletą „triukų“.
„Pienas blogina geležies įsisavinimą. Produktus, kurie turi daug geležies, rekomenduojama nevartoti kartu su pienu. Geležis geriausiai įsisavininama rūgštiniame pH, tad geležies įsisavinimą gerina vitaminas C, apelsinų, greipfrutų sultys. Kava, juoda ir žalia arbatos taip pat blogina“, - sakė gydytoja.
Geležies yra daugybėje maisto produktų, tad belieka išsirinkti tai, kas jums patinka labiausiai.
„Daugiausiai geležies yra raudonoje mėsoje, jautienoje, kalakutienoje, gyvulių kepenyse. Štai, jaučio liežuvis turi dvigubai daugiau geležies nei jaučio mėsa. Geležimi turtingos žalios lapinės daržovės, ypač špinatai, riešutai, džiovinti vaisiai, ankštinės kultūros, lęšiai, žirniai. Tinka ir braškės, žemuogės, šaltalankių lapai. Tačiau kai jau išsivysto anemija, vien tik mityba, kurioje gausu geležies, nebeišgysite. Tam reikalingi preparatai – norint pasiekti tai su maistu, reikėtų suvalgyti 14 kg jautienos per dieną. Mitybos korekcijos gelbėja tik tada, kai yra vien geležies trūkumas“, - reziumavo R. Dambrauskienė.
Geriau pasisavinama mėsoje esanti geležis – iki 30 proc. Augaluose esanti geležis yra ne hemo pavidalo ir jos pasisavinama mažiau – iki 10 proc. Galiausiai, geležies atsargas išsekina ne tik bloga mityba, bet ir ilgalaikis stresas, tad patariama sureguliuoti ne vien maistą. Be to, iš organizmo geležis išskiriama su prakaitu, šlapimu, išmatomis. Kasdien netenkama apie 1–2 mg geležies.