Moksleiviai įtaria valgyklos maistą
„Viskas prasidėjo praėjusios savaitės antradienį ir iki pat penktadienio vis pasitaikydavo naujų susirgimų atvejų. Šeši ar septyni mano bendraklasiai pavalgė valgykloje ir kitą dieną į mokyklą neatėjo, nes pajuto labai stiprius apsinuodijimo simptomus. Vienas mano draugas net ligoninėje gulėjo, kitai draugei prireikė greitosios, nes visą dieną ji vėmė. Kiek žinau, dar keli mokytojai susirgo. Pavyzdžiui, viena mano mokytoja, pavalgiusi valgykloje, jau po kelių valandų blogai pasijuto ir, man atrodo, tą dieną ji anksčiau iš darbo išėjo. Taigi didžiausias įtarimas krito valgyklai. Bent jau taip visi mano. Štai trečiadienį kartu su dviem bendraklasiais pasėdėjau valgykloje, kol jie valgė, kitą dieną jie neatėjo į mokyklą. Aš pati ten nevalgiau“, - pasakojo Vilniaus Radvilų gimnazijos moksleivė.
Įstaigos direktorius Mindaugas Puodžiukas teigė, kad praėjusią savaitę atostogavo, todėl apie situaciją žinantis tik iš pasakojimų.
„Maistas pas mus gaminamas vietoje. Vakar buvau išsikvietęs virtuvės vedėją – mane patikino, kad pas juos viskas gerai, nerasta jokių bakterijų. Iš mūsų virtuvės maistas keliauja dar ir į keletą darželių, o niekur kitur tokių susirgimų nebuvo. Mano žiniomis, mūsų mokykloje susirgo penki vaikai ir trys mokytojai, bet vienas iš vaikų valgykloje net nevalgė. Jis pats sakė, kad maistą pirko parduotuvėje ir šalia esančioje kebabinėje. Taigi susirgusiųjų buvo, bet neaišku, nuo ko: ar tikrai nuo valgyklos maisto, ar šiaip koks virusas vaikšto. Visų simptomai, kaip man sakė, iš triesų buvo kaip apsinuodijimo: pykinimas, vėmimas, šaltkrėtis. Dabar sustiprintas mokyklos patalpų valymas, nusipirkta papildomų dezinfekcinių priemonių, buvo dezinfekuotos durų rankenos, kranai. Šią savaitę lyg ir viskas susitvarkė. Slaugytoja paprašyta registruoti panašius atvejus, bet niekas nesikreipė“, - pasakojo M. Puodžiukas.
Jo manymu, jei virtuvėje būtų buvęs užkratas, būtų iškritę kur kas daugiau žmonių mokykloje. Taigi taip ir liko, mįslė, kas čia nutiko.
Pati į tarnyba kreipėsi tik viena įstaiga
Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkės pavaduotoja Daiva Ruželienė teigė, kad panašiių protrūkių nereikėtų vertinti atlaidžiai.
„Šiuo atveju į mus nesikreipė į mus nei patys tėvai, nei mokymo įstaiga. Daugiau pranešimų gauname iš ikimokyklinio amžiaus vaikų, kurie pasakoja, kad tą ir tą dieną vaikas valgė darželyje ir vakare blogai pasijuto. Įstaigų administracijos taip pat neturėtų likti nuošalyje ir pačios mus informuoti apie tai, kad vyksta neaiškus reikškinys, kuris galimai susijęs su mokykloje gaminamu maistu. Deja, mokyklos apie tai mūsų neinformuoja. Iš darželio esame sulaukę vieno atvejo. Kai vieną dieną neatėjo nemažas skaičius vaikų, mums paskambino sunerimusi darželio administracija ir paprašė atvykti ir įvertinti situaciją – gal kažkas netvarkoje jų virtuvėje.
Iš tėvelių nusiskundimų gauname daugiau, ypač pajuntame, kai prasideda mokslo metai. Tokiu atveju inspektoriai vyksta į įstaigą ir atlieka tyrimą. Paimami mėginiai nuo paviršių, kad būtų įsitikinta, ar laikomasi higienos, ar visas inventorius tinkamai išplautas. Taip pat atrenkame produktų mėginius. Aišku, jei produktas, sukėlęs protrūkį, jau suvartotas, mes galime ir nenustatyti šaltinio, tačiau bent jau užkertame kelią, kad panaši situacija neįvyktų ateityje, nes labai aiškiai įvertiname, ar pakankamai gerai plaunami paviršiai ir įranga. Pažeidimų nustatome, kita vertus, sąlyginai jų nėra daug. Vis dėlto reikia pripažinti, kad ugdymo įstaigose stengiamasi palaikyti tinkamą tvarką, todėl tėveliai gali būti ramūs. Tačiau jei kažkas atsitinka, tikrai būtume dėkingi, jei mūsų nemokama telefono linija apie tai praneštų. Taip jie apsaugotų savo ir kitus vaikus“, - teigė pašnekovė.
Kokie pažeidimai pavojingiausi
Pasak jos, iš nustatomų pažeidimų ypač pavojinga kryžminė tarša, produktų laikymo sąlygų nepaisymas ir valymo bei dezinfekcijos kokybės trūkumai, pasibaigęs preimonių galiojimo laikas ir pan. Valymas ir dezinfekcija turi būti atliekami kiekvieną dieną, tačiau svarbu tai atlikti tinkamomis priemonėmis, kurios iš tiesų naikina patogenus.
„Jei šiuo atveju pati mokykla atliko valymą ir dezinfekciją, mūsų tarnyba galėtų patikrinti jos kokybę. O kad mokykla teigia pati susitvarkiusi ir jos virtuvėje nėra jokių bakterijų – iš tiesų patikrinti ir įvertinti situaciją gali tik kompetetingi atitinkamos kvalifikacijos specialistai. Įstaigos neturėtų bijoti kreiptis į mus. Jei mums pranešama, kad gali būti rimta situacija, kad susirgo vaikai, tikrai nebėgame iškart skirti baudos, o geranoriškai bendradarbiaujame ir teikiame rekomendacijas.
Pagaliau protrūkis nebūtinai pasitvirtna. Dabar yra aibė įvairių virusinių infekcijų, kurios turi panašius į apsinuodijimą simptomus – ligonis karščiuoja, vemia, viduriuoja“, - svarstė D. Ruželienė.
Protrūkiu specialistai vadina situaciją, kai nustatomas patogenas, t. y. ligos sukėlėjas, arba kai suserga du ir daugiau asmenų, kuriuos sieja tas pats epidemiologinis reiškinys – pavyzdžiui, ta pati valgymo vieta. „Šiuo atveju mokykla taip pat turėjo į mus kreiptis, kad bent jau paneigtų kilusį įtarimą“, - teigė specialistė.