Dar 2018–2020 metais Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninė darbuotojams atlyginimai kilo beveik dvigubai: skyraus vedėjams jie augo 70 proc; gydytojams specialistams – 78 proc; slaugytojams – 111 proc; slaugos administratoriams – net 146 proc.
Įgyvendinus šį pokytį, ligoninei kuriam laikui pavyko atlaikyti ne tik privataus sektoriaus keliamus iššūkius, bet ir medicinos darbuotojų bendruomenę sukrėtusią pandemiją. Deja, praėjus vos keliems metams nuo pokyčių, įstaigos darbuotojų profesinė sąjunga vėl ėmė kalbėti apie nemotyvuojantį darbo užmokestį, realius ir potencialius darbuotojų išėjimus.
„Situaciją matome ir suprantame, tik šį kartą problemos vieni nebeišspręsime“, – sako RVPL vadovas, prof. dr. Arūnas Germanavičius įstaigoje šį trečiadienį priėmęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto išvažiuojamąjį posėdį, kurio metu aptarta problema.
„Jeigu norime atlaikyti jau ne tik privataus sektoriaus, bet ir išaugusių kainų pragyvenimui sukeltus iššūkius, kai kurių darbuotojų atlyginimai dar iki metų pabaigos turi kilti 5–10 proc. Deja, savarankiškai ir lengvai to padaryti negalime, nes, skirtingai nei ambulatoriniai Psichikos sveikatos centrai, kaip ligoninė esame priklausomi tik nuo Valstybinių ligonių kasų finansavimo, negalime pagalbos kreiptis, pavyzdžiui, į savivaldybę, o rezervų kaip seniau neturime dėl dvigubėjančių ar net trigubėjančių dujų, vaistų, elektros, šildymo, maitinimo kaštų“, – problemą susitikime akcentavo. A. Germanavičius.
Jo teigimu, situaciją apsunkina ir tai, kad ligoninė iš savo biudžeto teikia paslaugas, kurios nėra tiesiogiai apmokamos: tai kineziterapeutų, medicinos psichologų, ergoterapeutų ir kitų specialistų paslaugos: net 45 etatai, kurie garantuoja taip visų siektiną kuo didesnę nemedikamentinio gydymo galimybę, tačiau „valstybiniu žvilgsniu“ vis dar yra nematomi.
„Numatėme šia problemas, todėl bandėme diegti įvairius papildomus motyvacinius įrankius, pavyzdžiui Darbo užmokesčio kintamosios dalies projektą, deja, ieškant kompromisų su darbuotojais šis projektas nebuvo įgyvendintas“, – papildo profesorius.
Susitikimo su Seimo Sveikatos reikalų komitetu metu aptartas ir darbuotojų krūvių klausimas.
„Sistemingai mažiname lovų skaičių skyriuose, raginame skyrių vedėjus bendradarbiauti ir tolygiai paskirstyti pacientų skaičių tarp skyriuose dirbančių gydytojų priklausomai nuo jų etatų skaičiaus. Kaip bebūtų, atsižvelgdami į nuogąstavimus, iš karto po po profesinės sąjungos pareiškimo net 52-jose darbo sutartyse nurodėme būtinybę mokėti ir papildomą 15 procentų priedą darbuotojams (bendrosios praktikos slaugytojoms, slaugytojų padėjėjams bei pagalbiniams darbuotojams) dirbantiems sudėtingesnėse ar epizodiškai pavojingose sąlygose (tiesiogiai su pacientais, kurie kartais pasižymi agresyviu elgesiu, žodžiais ar fiziškai smurtauja prieš personalą), pavyzdžiui Priėmimo-skubios pagalbos ar Ūmių psichikos sutrikimo skyriuose. Apgailestaujame, kad įstaigą per pusę metų palikus septyniems gydytojams – psichiatrams bei dėl komplikuoto darbo grafiko atostogų metu pavaduojant vieni kitus, kilo gydytojų nepasitenkinimas: visada primenu, kad tokiems klausimams spręsti tik pradėjus kadenciją suaktyvinome Gydymo tarybą ir Slaugos tarybą. Siekiant išgirsti dar daugiau nuomonių, nuo šiol į jas savo kandidatus bus galima siūlyti ir visuotinių rinkimų ligoninėje metu“, – apie dar daugiau pokyčių pasakojo A. Germanavičius papildydamas, kad šiuo metu ligoninė, nepaisant neigiamo žiniasklaidos dėmesio, sulaukė rekordinio šiais metais skaičiaus pacientų, todėl problema niekur nedings – tik augs.
Ligoninės darbuotojus išklausiusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Morgana Danielė teigė panašią situaciją girdinti visoje Lietuvoje: ligoninėse trūksta gydytojų (ypač psichiatrų), trūksta pinigų, vyksta didelė darbuotojų kaita.
„Įtampa tvyro ne vienoje įstaigoje, o kalbant būtent apie Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, manau, kad daug nerimo šioje ambicingus (tačiau neišvengiamus) pokyčius vykdančioje įstaigoje darbuotojams kelia tai, kad siektina šių pokyčių kartelė yra iškelta gana aukštai, gal kartais net kiek per aukštai“, – akcentavo M. Danielė.
Jai pritarė ir Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas. „Išgirdome problemas, klausimus dėl darbo krūvio, atlyginimų. Juos būtinai nagrinėsime. Išgirdome ir šiek tiek baimės pokyčių, jaunystės (kalbant apie jaunąją specialistų kartą) – apie tai irgi kalbėsime“, – pastebėjo viceministras.
Diskusijos metu ligoninės administracija išreiškė ir pasiūlymus papildomai apmokėti paslaugas, kurios iki šiol nebuvo apmokamos iš PSDF: pavyzdžiui, daugiau ar mažiau nei 7-ias elektros impulsų terapijos procedūras (VLK apmoka tik už 7-ias procedūras vienam pacientui), transkranijinio magnetinio rezonanso (rTMS) procedūras ir kt.
Delfi primena, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininko Antano Matulo teigimu, Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytojai jaučiasi prastai ir skundžiasi vis didėjančiu darbo krūviu bei neapmokėtomis valandomis. Tuo tarpu ligoninės vadovas, atkreipė dėmesį parlamentaras, atmosferą įstaigoje apibūdino bene priešingai.
„Susirinko gal 100–200 žmonių. Vadovo paprašėme nedalyvauti, (…) ką išgirdome, tai tikrai linko ausys – daug žmonių drąsiai pasisakė apie blogą psichologinį klimatą, apie išeinančius ir dar planuojančius išeiti gydytojus. (…) Žmonės skundėsi dėl nežinojimo tvarkų, už ką mokama, dėl neapmokėtų pavadavimų, didėjančio darbo krūvio – nes kiti medikai išeidinėja iš darbo, taip pat dėl atlyginimų“, – darbuotojų išsakytas problemas Eltai vardijo A. Matulas.
„Ir dėl skambinėjimo į namus po darbo valandų atsiskaitinėti už budėjimus. (…) Kai kurie slaugytojų padėjėjai darbo metu turi indus plauti, grindis valyti ir už tai papildomai jiems nemoka. Kai kurie skyrių vedėjai dirba per 2 skyrius ir dar kuruoja nelogišką skaičių rezidentų“, – pridūrė Seimo narys.
Anot jo, darbuotojai įvardijo ir ligoninės vadovo trūkumus.
„Daug darbuotojų paminėjo įstaigos vadovą kaip gerą katedros vadovą, bet pripažino, kad galbūt trūksta tam tikros vadybos patirties ir gebėjimo suvokti ir išklausyti darbuotojus“, – sakė parlamentaras.
Tuo metu susitikime su ligoninės vadovu dalyvavę Sveikatos reikalų komiteto nariai ir kitos institucijos išgirdo apie visai kitokią ligoninės realybę – esą ligoninėje teigiamai ir palankiai vertinamas tiek bendras klimatas, tiek vadovo darbas.