„Naktį iš birželio 1-osios į 2-ąją mūsų vaikui – jam 1 metai ir 3 mėnesiai – pakilo temperatūra iki 38,4 laipsnio. Temperatūrą, kuri laikėsi dvi dienas, numušinėjome vaistais. Apie ligą pranešėme ir savo pediatrei, bet ji nė nesiteikė mūsų nusiųsti pas budintį gydytoją“, – stebėjosi moteris.
Birželio 3 dieną šeima su vaiku vis tik pateko pas budinčią gydytoją. Poliklinikoje paėmus vaiko kraują, jam nustatyta virusinė infekcija.
Vilnietė prisiminė, kad birželio 3–4 dienomis jiedu su vyru taip pat ėmė jaustis sirguliuojantys.
„Iš pradžių manėme, kad iš vaiko „pasigavome“ tą patį virusą, bet savo pačių iniciatyva nusprendėme pasidaryti PGR testus. Kadangi mums pasireiškė lengvi simptomai, nė nenumanėme išties susirgę COVID-19 liga. Tiesiog norėjome apsidrausti.
Mudu su vyru testus pasidarėme birželio 6 dieną, o atsakymus gavome birželio 7-ąją“, – padieniui įvykius prisiminė Ana.
Moteris pasakojo, kad visa šeima registruota Vilniaus Karoliniškių poliklinikoje, bet visi pas skirtingus gydytojus. Nepaisant to, kad poliklinika ta pati, paaiškėjo, kad kiekvienas gydytojas laikosi savų taisyklių.
„Vyrui gydytoja nurodė saviizoliacijos pradžios datą nuo simptomų pasireiškimo, tai yra – birželio 3 dienos. Mano gydytoja – nuo testo atsakymo dienos – birželio 7-osios (net ne nuo testo davimo dienos – birželio 6-osios). Kaip gali būti toks saviizoliacijos datos nustatymo skirtumas, jeigu esame viena ir ta pati šeima, testus pasidarę tą pačią dieną, net ir simptomus pajutę tuo pat metu?
Mūsų sūnui, kuriam testas net nebuvo padarytas ir diagnozės nepatvirtino Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), paskirta saviizoliacija net iki birželio 25 dienos! Tai yra, nors mūsų šeimoje jam pirmajam pasireiškė simptomai ir jis pirmasis persirgo, kadangi poliklinikos gydytojai nesirūpina vaikų patikra dėl COVID-19, jam teks ilgiausiai sėdėti namuose – nuo simptomų pasireiškimo birželio 1-ąją mažam vaikui saviizoliacijoje teks praleisti 25 dienas.
Kaip čia taip yra, kad vaikų, turinčių temperatūrą, net netestuoja dėl COVID-19 ir net nerekomenduoja tėvams tuo patiems pasirūpinti?“ – klausė moteris.
Birželio 8 dieną šeima pakartotinai kreipėsį į pediatrę, norėdami pranešti, kad jiems nustatytas COVID-19 ir veikiausiai vaikas serga ta pačia liga.
„Mūsų pediatrė neigė tokią galimybę ir be PGR testo nesutiko įrašyti diagnozės, o pasiūlė testą padaryti po birželio 25 dienos, kada vaikui baigsis saviizoliacija.
Mums tas variantas netiko, tad vyras tą pačią dieną, birželio 8 dieną, nuvyko su sūnumi ir atliko testą. Birželio 9 dieną gauti rezultatai patvirtino, kad ir sūnus susirgo COVID-19.
Birželio 10 dieną mes prisiskambinome pediatrei, kad apie tai praneštume. Nors vaikui simptomai pasireiškė birželio 2 dieną, diagnozę jam įrašė tik nuo testo patvirtinimo dienos. Vėlgi, kodėl vieni gydytojai ligos pradžia laiko simptomų pasireiškimą, o kiti – testo rezultatų gavimą?“ – stebėjosi Ana.
Anot moters, jeigu patys savo iniciatyva nebūtų sau ir sūnui atlikę testų, nežinotų, kad serga, todėl nesilaikytų saviizoliacijos ir visus aplink rizikuotų užkrėsti.
„Jeigu pediatrė būtų rekomendavusi atlikti testą, apie savo diagnozę būtume sužinoję jau anksčiau. O dabar, nors mūsų vaikas susirgo pirmasis, jis saviizoliacijoje turės būti ilgiausiai, nes gydytoja jam laiku nenustatė diagnozės. Taigi dabar vyrui saviizoliacija skaičiuojama nuo birželio 3 dienos, man – nuo birželio 7, o vaikui – net nuo birželio 8 dienos“, – kalbėjo vilnietė.
Paprašėme šią situaciją pakomentuoti NVSC specialistų.
NVSC Vilniaus departamento Vidaus administravimo skyriaus visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė teigė, kad asmenims, kurie užsikrėtė COVID-19, izoliacijai taikoma vertinant, kokia ligos forma jiems pasireiškė.
„Svarbu, kad tiek dėl sergančiųjų izoliacijos, tiek dėl pasveikimo fakto sprendžia šeimos gydytojas, o ne visuomenės sveikatos specialistai. Tam turi būti aišku, kada simptomai pasireiškė, kaip simptomus gydytojui apibūdino asmuo ir kita. Tad situaciją, neturint visų detalių, sunku komentuoti.
Kalbant bendrai – reglamentuota, kad lengva ar vidutinės formos COVID-19 liga sergantiems pacientams izoliacija gali būti nutraukta po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios.
Pacientams, sirgusiems lengvos ar vidutinės formos COVID-19 liga, kurie dirba palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančiose įstaigose, socialinės globos įstaigose arba laisvės atėmimo įstaigose, izoliacija gali būti nutraukta po 14 dienų nuo COVID-19 ligos simptomų atsiradimo pradžios, jei jie nebekarščiuoja ne mažiau kaip pastarąsias 3 dienas, nevartodami antipiretikų, ir susilpnėjo kiti COVID-19 ligos simptomai.
Tuo metu, jei žmogus serga besimptome ligos forma – izoliacija gali būti nutraukiama po 10 dienų nuo tyrimo paėmimo dienos. Jei žmogus serga sunkia ligos forma – po 20 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios“, – atsakė J. Petravičienė.
Taip pat, anot specialistės, yra numatytos išimtys, kai dėl trumpesnių izoliacijos terminų gali nuspręsti gydytojas, atsižvelgęs į paciento sveikatos būklę.
Dėl ligos diagnozavimo – numatyta, kad COVID-19 ligą šeimos gydytojas gali diagnozuoti, net jeigu žmogui neatliktas tyrimas, kai jam pasireiškia COVID-19 ligai būdingi simptomai per 14 dienų nuo paskutinės sąlyčio su kartu gyvenančiu šeimos nariu ar kitu žmogumi, sergančiu koronaviruso infekcija, kai jam diagnozė patvirtinta atlikus tyrimą, dienos.