Į DELFI redakciją kreipėsi vilnietis, kuris pateikė nemokamai dalinamų vaistų feisbuko grupėje pavyzdį.
„Išvydęs dovanojamus vaistus tiesiog pakraupau. Žmonės lengva ranka dovanoja ne tik receptinius vaistus, bet ir tuos, kurių galiojimas beveik baigiasi. Sako: „gal kam reikia ir spėsit greit suvartoti“, - lyg tai būtų sviestas ar bandelės...
Toks neatsakingumas, manau, yra nusikalstamas ir galbūt čia turėtų įsijungti tam tikros institucijos. Jei vaistinėje taip paprastai neįsigysi kai kurių medikamentų, kodėl juos paprastai gali gauti dovanų“, - klausė vyriškis.
Gresia nemalonios pasekmės
Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyta atsakomybė už neteisėtą vertimąsi su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla. Vertimasis su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu, jeigu tai nesukėlė sunkių pasekmių ar nebuvo daroma stambiu mastu – užtraukia baudą fiziniams asmenims su vaistų (vaistinių preparatų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. Bauda juridinių asmenų vadovams yra keliskart didesnė.
Feisbuke susekti nelegalius pardavėjus dar sunkiau, nes dažniausiai į pareigūnus kreipiamasi tik tada, jei pirkėjas nuo įsigytų vaistų nukentėjo.
Tačiau šįkart ne pinigai svarbiausi. Nemokamai įsigiję vaistų iš interneto geradarių galime labai nukentėti. Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytojas, toksikologas Jonas Šurkus paaiškino, kaip.
„Mes nežinome, kaip tie vaistai buvo laikomi. Galbūt jie turi būti šaldytuve, o laikyti virtuvėje ant lango. Gal laikymo instrukcijoje buvo griežtai pasakyta vaistą laikyti tamsoje, o to nesilaikyta. Vargu, ar gali pasitikėti svetimo žmogaus žodžiu.
Antra, jei pacientui tikrai reikia vaistų, gydytojas išrašys jiems receptą. Jei neišrašė – tikriausiai tam yra priežastis. Savigyda veda prie komplikacijų ir šalutinių reiškinių“, - perspėjo jis.
Galiausiai, labai svarbus ir vaistų galiojimas.
„Čia yra ir juridinė problema – farmacinės veiklos įstatymas prekiauti vaistais leidžia tik įstaigoms, turinčioms atitinkamas licencijas. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo jų vykdymo“, - pabrėžė toksikologas.
Jis priminė, kad vaistai taip pat gali sugesti.
„Esu pats matęs, kai vasarą nuvykome į svečius, žmogus atsivežė visą vaistinėlę ir paliko ją karštoje mašinoje. Taip negalima elgtis. Manote, tokia temperatūra, kai į automobilį net negali atsisėsti, neturės įtakos vaistui ir jo veikimui? Greičiausiai, turės. Buvę ir taip, kad iš užsienio atvežti vaistai skysti net konsistenciją pakeisdavo“, - pasakojo J. Šurkus.
Gydytojo teigimu, pirkdami vaistus iš vaistinės bent jau galite būti užtikrinti, kad jie laikyti tinkamomis sąlygomis.
„O poveikis ir žala pacientui – labai skirtingi. Daug vaistų gali sukelti labai skirtingų padarinių. Kuo stipresni vaistai – tuo ir pasekmės bei šalutinės reakcijos stipresnės. Kartais žmonės ir dalinasi, vieni kitiems rekomenduoja vaistus. Ir žmonės netiki, kai jiems aiškini to grėsmes – sako tiek jūs, medikai, tiek farmacininkai, tiek žurnalistai – visi papirkti ir netiesą šneka“, - stebėjosi pašnekovas.
Ši problema labai aktuali kalbant apie antiobiotikų vartojimą.
„Jei žmogus serga virusine infekcija, antibiotikai nepadės. Žmonės ne tik kad geria tada, kai vaistai negydo, tačiau nebaigdami gydymo kurso, jie kenkia sau bei aplinkiniams. Ligos sukėlėjas tampa atsparus vaistams ir kitas užsikrėtęs žmogus gali neturėti kuo veiksmingai gydytis“, - paaiškino Kauno klinikų specialistas.
Bakterijos tampa atsparios antibiotikams, kai konkretūs antibiotikai praranda gebėjimą naikinti bakterijas ar stabdyti jų augimą. Kai kurios bakterijos yra natūraliai atsparios tam tikriems antibiotikams (prigimtinis arba natūralus atsparumas). Blogiau, jei kurios nors bakterijos, kurios paprastai pasiduoda antibiotikų poveikiui, tampa jiems atsparios dėl genetinių pakitimų (įgytas atsparumas). Atsparios bakterijos išgyvena veikiant antibiotikui ir toliau dauginasi, užtęsdamos ligą ar net sukeldamos mirtį. Gydant antibiotikams atsparių bakterijų sukeltas infekcijas gali reikėti daugiau priežiūros ir alternatyvių ir brangesnių antibiotikų, kurie taip pat gali turėti žalingesnį šalutinį poveikį.
VVTK: vaistais dalintis negalima
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Inspektavimo skyriaus vedėja Irena Vaketaitė DELFI informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 351 straipsniu, siūlyti parduoti vaistus nuotoliniu būdu, t.y., naudojantis informacinės visuomenės paslaugomis, gali tik Lietuvos Respublikos vaistinės arba kitų Europos Sąjungos valstybių asmenys, turintys teisę siūlyti parduoti vaistinius preparatus gyventojams nuotoliniu būdu.
Nuo 2015 m. liepos 1 d. ES pradėtas naudoti bendras logotipas, kuris yra taikomas vaistinėms, turinčioms teisę platinti vaistus nuotoliniu būdu. Šios interneto svetainės turi tokį logotipą:
„Tai reiškia, kad iš tokiu logotipu pažymėtų vaistinių pirkti vaistus yra saugu. Vaistai yra kokybiški, veiksmingi, įsigyti iš žinomų gamintojų ir patvirtintų tiekėjų, saugomi gamintojo nurodytomis laikymo sąlygomis bei parduodami teisėtai, farmacijos specialistui suteikiant farmacinę paslaugą
(daugiau informacijos rasite čia). Visos kitos internetinės svetainės, kuriose yra siūloma parduoti vaistų, vykdo neteisėtą veiklą su vaistais, kuri yra baustina Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“, - pabrėžė skyriaus vedėja.
I. Vaketaitės teigimu, įsigyjant vaistus neteisėtose svetainėse, t. y., ne iš vaistinių, pažymėtų aukščiau nurodytu logotipu, yra didelė tikimybė įsigyti falsifikuotų vaistų, pagamintų neaišku kur, kokiomis sąlygomis ir iš ko; vaiste gali nebūti nurodytos veikliosios medžiagos arba jos būti per mažai, kad vaistas būtų veiksmingas; vaistas gali būti pagamintas ir teisėto vaistų gamintojo, bet pakliuvęs į neteisėtą platinimo grandinę (taigi, irgi tapęs falsifikatu), netinkamai laikytas ir gabentas, pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu arba net perpakuotas į kitas pakuotes, ant kurių gali būti užrašyti kiti, nauji tinkamumo vartoti terminai. Tokie vaistai ne tik kad negydytų, bet gali būti pavojingi žmogaus sveikatai ar net gyvybei.
„Tas pat pasakytina ir apie internetinėse svetainėse dovanojamus vaistus, kurių liko ar neprireikė jų įsigijusiam žmogui. Vaistas nėra tokia prekė, kuria galima dalintis tarpusavyje, vartoti pasitarus su draugu ar paklausius kaimyno patarimo. Vaistus skiria gydytojas griežtai pagal paciento sveikatos būklę ir ligas, o vaistas įsigyjamas vaistinėse ir vartojami tik pagal gydytojo paskyrimą. Ant vaisto pakuotės yra nurodomos vaisto laikymo sąlygos, kurių reikia laikytis ir namuose. Jeigu vaistas buvo išimtas iš išorinės pakuotės, atsainiai laikomas šviesoje ant palangės, prie šilumos šaltinių ar, atvirkščiai, be reikalo šaldytuve, netinkamas laikymo būdas gali įtakoti jo kokybę (pvz., suskilti veiklioji medžiaga, išsisluoksniuoti tepalo sudėtinėms dalims, gal net susidaryti pašalinėms skilimo medžiagoms) ir tuo pačiu jo veiksmingumą. Namuose netinkamai laikytas vaistas vėlgi gali būti neveiksmingas ar mažiau veiksmingas, todėl jį tokį vartojant gali nebūti pasiektas norimas terapinis efektas ar net pakenkta žmogaus sveikatai“, - sakė VVKT atstovė.
Todėl ne veltui vaistų pardavimo vaistinėse taisyklės nustato ir vaistinių skelbimuose gyventojams yra nurodoma, kad vaistai atgal į vaistinę nepriimami ir kitais vaistais nekeičiami. Išskyrus naikintinus vaistus, kurie turi būti priimami visose vaistinėse kaip farmacinės atliekos ir perduodami sunaikinti pavojingų atliekų tvarkymo įmonėms. Taigi, visus nereikalingus, nenaudojamus, pasibaigusio tinkamumo vartoti termino vaistus reikia atiduoti į vaistinę, kur jie bus saugiai perduoti sunaikinimui.
„Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba yra įgaliota kontroliuoti tik legalią veiklą su vaistais, t. y., vaistų gamintojų, platintojų ir vaistinių veiklą, tačiau pastebime internetinėse svetainėse neteisėtų vaistų siūlymų bei gauname gyventojų skundų ar pranešimų apie tokią veiklą. Visą pačių surinktą ir iš išorės gautą informaciją persiunčiame ištirti Lietuvos kriminalinės policijos biurui, kuris turi teisę kontroliuoti nelegalią veiklą ir imtis reikalingų operatyvinių veiksmų. Bendromis pastangomis esame pasiekę, kad konkrečiose internetinėse svetainėse nebūtų skelbiama apie vaistų pardavimus“, - reziumavo I. Vaketaitė.