„Iš pradžių nepatikėjau, tada pagalvojau, kad gal gydytojas juokauja. Po to reakcija buvo emocinga. Bet tada, kaip ir dauguma gyventojų, pasirinkome mokamas paslaugas“, – LNK Žinioms sakė Gediminas Kulikauskas.
Sergant miego apnėja, pacientų kvėpavimas nakties metu trumpam sustoja, todėl miegoti tampa beveik neįmanoma. Padėti gali specialus kvėpavimo aparatas, tačiau be apnėjos tyrimo tokio aparato įsigyti negalima.
Pašnekovas pabrėžia, kad kokybiškai neišsimiegojęs žmogus tampa grėsme visuomenei.
„Jei jis dirba vairuotoju ir apima snaudulys, kas dažnai nutinka apnėja sergantiems žmonėms, o jis vairuoja mokyklinį autobusą“, – svarstė G. Kulikauskas.
Kauno klinikos aiškina, kad tyrimas atliekamas pacientui miegant, o pulmonologijos skyriuje yra tik 5 lovos.
„Obstrukcinė miego apnėja yra labai paplitusi, iki 16 proc. vidutinio amžiaus vyrų ją gali turėti. Tai panašu į cukrinio diabeto paplitimą“, – sakė Kauno klinikų gydytoja pulmonologė Guoda Vaitukaitienė.
Miego apnėja mirtina liga. Gydytoja pulmonologė sako, kad rizikos grupėje esantys pacientai priimami anksčiau.
„Jei įtariame kitas patologijas, tokias kaip hipoventiliacijos sutrikimus, šiems pacientams tikrai nereikia laukti tokiose ilgose eilėse“, – sakė G. Vaitukaitienė.
Miego sutrikimai nemokamai tiriami ir Vilniaus Santaros klinikose. Tačiau ten reikia laukti apie 2 metus. Taip yra dėl to, kad COVID-19 pandemijos metu miego laboratorijose pacientų srautai buvo apriboti, o pasekmės jaučiamos dabar.
„Eilės nesusidarė per vieną dieną, viskas įvyko po truputį. Stengiamasi eiles išsklaidyti ar sumažinti, kad per metus jos sumažėtų per pusę ar bent trečdaliu“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Tomas Bagdonas.
Tikimasi, kad po 4 mėnesių miego sutrikimus tirti galės ir dalis mažesnių miestų ligoninių. Kiek jų galės atlikti tokį tyrimą, ministerija kol kas nežino.
„Atlaisvinome reikalavimus, kad daugiau įstaigų galėtų jas steigti, kad nebūtų monopolis tik Kaune ar Vilniuje“, – sakė T. Bagdonas.
Gyventojai sako, kad laukti tenka ir kitų gydytojų paslaugų. LNK Žinių kalbinta moteris sakė, kad eilės pas gydytoją traumatologą laukė 5 mėnesius, todėl teko eiti privačiai. Kitas kalbintas vyras sakė, kad buvo siunčiamas iš vieno gydytojo pas kitą, visur teko laukti po porą mėnesių, o diagnozę nustatė tik po metų.
Panašiai, kaip ir kitose Vilniaus poliklinikose, Šeškinėje apie 3 mėnesius tenka laukti gydytojų kardiologų, dermatovenerologų, reumatologų ir vaikų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų. Viskas dėl gydytojų trūkumo.
„Nėra paprasta rasti gydytoją dermatologą ir gydytoją oftalmologą, dėl to apmokame rezidentūrą, kad jie pas mus dirbtų“, – sakė Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Ingrida Savickienė.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, gydytojų trūksta dėl mažėjančio medicinos studentų skaičiaus ir ilgų studijų metų. Su didžiuliu gydytojų trūkumu taip pat susiduria Švedija ir Vokietija.
LNK Žinių reportažą rasite čia:
