„Jaučiame baisią degėsių smarvę. Blogiausia buvo praėjusią savaitę, naktį iš ketvirtadienio į penktadienį. Žmonės vėmė, juos pykino, vaikams bloga, verkia. Bandžiau skambinti į įvairias institucijas, bet niekas nieko nežino, siuntinėja mane, kaip futbolo kamuolį, vis į kitas institucijas. O mes kenčiame, namuose karšta, nes negalime atidaryti langų. Savaitgalį, neapsikentę smarvės, išvykome miegoti pas gimines. Grįžome sekmadienį vakare, tačiau tiek tada, tiek vakar smarvė niekur nedingusi, o vaikams jau į mokyklą reikia, stresas visiems“, – skundėsi Irena.
Ji spėja, kad galbūt netoliese įsikūrusios įmonės degina kažkokias atliekas.
Popiet redakciją pasiekė dar vienas skundas, kurį atsiuntė Linas Vičius.
„Akivaizdu, kad Vilnius rugsėjo pirmą dieną paskendęs plika akimi matomo dūmų rūke. Ir net vėjas negali paslėpti šio akivaizdaus fakto. Tačiau valstybės tarnautojai pridengę nosis normų ir įstatymų popieriniais lakštais, bando įrodyti, kad Vilniuje nieko pavojingo sveikatai nevyksta. Ar tikrai?
Pagal kvapą panašu, kad dega durpės. Kadangi Lietuvos priešgaisrinė tarnyba apie tokio pobūdžio gaisrus neturi informacijos, lieka spėjimas - gaisro židinys yra už sienos. Tačiau suprantama, kad skambučiai į kaimyninę šalį brangiai kainuoja. O gal vis tik reiktų susisiekti? Gal net ir pagalbą gesinant suteikti. Jei kažkur yra gaisras, tai gatvių laistymas, apie kurį kartoja valdininkai, nepadės. Klausimas tiems, kurie dengiasi normomis ir įstatymais. Kokios tos normos? Kai nematysi ištiestos rankos, tada jau bus viršyta?
Kažkodėl galvojama, kad valstybės klerkai gali meluoti į akis. 0,5 mln gyventojų mato ir užuodžia tai kas akivaizdu. O gal vis tik yra tų, kurie išdrįs pasakyti, kad vis tik problema egzistuoja ar ir toliau žaisime pagal pasaką „Nuogas karalius“?, - rašė vyriškis.
Daugiausiai kietųjų dalelių - Žirmūnuose
Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Šilienė DELFI patvirtino, kad oro kietųjų dalelių koncentracija yra padidėjusi.
„Remiantis oro kokybės tyrimų stotelių duomenimis, matyti rūkana, neaišku, ar ją sukelia drėgmė, ar užterštumas. Oras tikrai nėra skaidrus. Nepaisant to, nei azoto dioksido, nei sieros dioksido, nei anglies monoksido, nei benzenų koncentracijos nėra padidėjusios. Padidėjusi tik kietųjų dalelių koncentracija“, - sakė specialistė.
Jos teigimu, kai oras toks kaip šiandien, oro dalelių sklaida nėra labai gera.
„Per karščius, kai rečiau palyja, pakyla kietosios dalėlės. Mums šiandien taip pat skambino gyventojai, teigdami, kad jaučia degėsių kvapą, tačiau nesekame, kas kur dega“, - teigė Z. Šilienė.
Paklausta, ar kietųjų dalelių normos viršytos ženkliai, Z. Žilienė pažymėjo, kad žiemą būna dar prasčiau – tai dažniausiai lemia kūrenimas.
„O remiantis šios paros duomenimis, Žirmūnų stotelėje jų yra apie 50 mg/m3. Būtent tokia ir yra paros ribinė vertė. Tiesa, padidėjimas matomas būtent paskutiniąją valandą – valandinė koncentracija viršyta gerokai. Žinoma, para dar nesibaigė, tad šis skaičius gali ir išaugti, ir sumažėti. Kitose stotelėse situacija geresnė – Savanorių prospekte – 27 mg/m3, Lazdynų stotelėje – 25 mg/m3“, - sakė Aplinkos apsaugos agentūros darbuotoja.
Kvapas sklinda iš Baltarusijos?
Alytaus radijo stotis FM99 informavo, kad prieš vidurdienį Alytuje taip pat pradėjo sklisti dūmų kvapas. Jį jaučia ir druskininkiečiai.
„Nepatvirtintais duomenimis kvapas atplaukia iš kaimyninės Baltarusijos, tačiau oficialių pranešimų ugniagesiai nėra gavę.
Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresnysis inspektorius Povilas Armanavičius sakė: Alytuje nieko nebūta, Druskininkų kolegos pasieniu važinėja ir spėja, kad iš Baltarusijos dūmus net ir pas mus atpūtę.
Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis inspektorius Tomas Čiginskas teigė: Pačiam mieste nelabai, rajone yra šioks toks dūmų kvapas. Mūsų ugniagesių komanda išžvalgė visą pasienio rajoną su Baltarusija ir link Raigardo posto, ir link Latežerio pasienio posto, tačiau jokių gaisro židinių neužtiko, požymių irgi nėra“, - rašė redaktorė Sigita Truncaitė.
Priežastys neaiškios
Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė patikino skundų nesulaukusi. Nepasitvirtino ir deginamų atliekų scenarijus. Apie tai DELFI informavo įmonės „Vilniaus vandenys“ Komunikacijos skyriaus vadovė Rūta Mackevičiūtė.
„Patikrinome gyventojų skundus 2015 08 27 – 2015 09 01 dienomis. Skundų dėl prasto kvapo – negavome. Vilniaus nuotekų valykloje technologiniame procese viskas vyksta įprastu režimu ir nėra vykdomi jokie papildomi darbai. Nėra vykdomi jokie atliekų deginimo darbai, kuriuos mini gyventoja“, - sakė įmonės atstovė.
Susisiekus su Vilniaus miesto savivaldybe, buvo paaiškinta, kad situacija nuo penktadienio nepasikeitė, kai penktadienio rytą Vilniaus miesto gyventojai galėjo pajusti specifinį ore tvyrantį kvapą bei matyti nedidelį rūką, panašų į smogą. Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad Vilniaus mieste oro užterštumo normos nebuvo viršytos, t. y. pavojus vilniečių sveikatai negrėsė.
Rugpjūčio 28 d. ryte Vilniuje sklidęs kvapas atsirado ne dėl užterštumo, o dėl tvyrančio oro, kuris buvo susikaupęs dėl nepakankamos sklaidos. Vėjo greitis iš ryto buvo vos 2-4 m/s, vėliau padidėjo iki 6-8 m/s ir kvapas sklaidėsi.
Pasak savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento specialistų, tai yra pavienis dėl oro sąlygų susidaręs atvejis. Šis diskomfortas neturėjo poveikio vilniečių sveikatai. Padidėjus vėjo greičiui, kvapas mieste iškart pradėjo sklaidytis.
Kad mieste taršos būtų kuo mažiau, ne rečiau kaip kartą per savaitę gatvės valomos ir drėkinamos vakuuminiu būdu. Taip gatvės ne tik nuvalomos, bet ir surenkamas pakelėse susikaupęs smėlis, smulkios dulkės, nušluojamos gatvių ašinės linijos, bei važiuojamoji dalis prie borto. Prieš dvi savaites buvo nuplautos centrinės miesto dalies gatvės. Atsižvelgus į orų prognozę (šią savaitę buvo prognozuojamas lietus), gatvės buvo valomos vakuuminiu būdu.
Vieno karto 1000 kv. m gatvių plovimas kainuoja 15,09 Eur. Vieną kartą nuplauti vien tik reprezentacines gatves, kurių plotas sudaro apie 673 tūkst. kv. m, miestui kainuoja 10 tūkst. eurų. Metinis Vilniaus gatvių plovimo ir valymo vakuuminiu būdu biudžetas (pavasario-rudens sezonu) – 152 tūkst. eurų.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad per didelė kietųjų dalelių koncentracija gali sukelti kvėpavimo sistemos ligų paūkėjimą: bronchito, astmos.
Todėl jautresniems asmenims – sergantiems lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams reikėtų labiau pasisaugoti. Norint išvengti kietųjų dalelių neigiamo poveikio sveikatai, rekomenduojama:
1. Kuo daugiau laiko praleisti uždarose patalpose, kur kietųjų dalelių koncentracija yra mažesnė. Žemiausia kietųjų dalelių koncentracija yra patalpose, turinčiose oro valymo filtrus.
2. Mokyklose neorganizuoti kūno kultūros pamokų lauke, darželiuose nevesti vaikų į lauką. Vaikų į lauką nereikėtų vesti ir tėvams, kadangi vaikai ypač jautrūs kietųjų dalelių poveikiui, nes jos tiesiogiai veikia vaikų plaučių vystymąsi.
3. Riboti fizinį aktyvumą lauke: nesportuoti, nedirbti sunkaus fizinio darbo, nes, didėjant fiziniam aktyvumui, daugiau (iki 60%) kietųjų dalelių patenka į plaučius (todėl, kad giliau kvėpuojama).
4. Jei tenka būti lauke, stengtis kvėpuoti tik per nosį, nes daugiau kietųjų dalelių patenka, jei kvėpuojama per burną ir mažiau - jei kvėpuojama per nosį.
5. Sergantieji bronchine astma yra jautriausi kietųjų dalelių poveikiui, jiems gali prasidėti bronchinės astmos paūmėjimai. Reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga. Kietosioms dalelėms taip pat jautresni vyresnio amžiaus, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys asmenys. Visiems jiems taip pat nerekomenduojama būti lauke, kol kietųjų dalelių koncentracija ore yra padidėjusi.
Oro taršos rodiklius galima stebėti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.
Prasčiau būna ryte ir vakare
Kvapai, remiantis Vilniaus visuomenės sveikatos centro informacija, atsiranda dėl tam tikrų lakių cheminių medžiagų (odorantų) emisijų (išsiskyrimo) į aplinkos orą. Žmonės pradeda užuosti chemines medžiagas, kai jų koncentracija pasiekia tam tikrą vertę. Ši cheminės medžiagos koncentracijos vertė vadinama kvapo slenksčiu. Daugumos cheminių medžiagų kvapo slenkstis yra kelis ir net šimtus kartų mažesnis už šios medžiagos kenksmingą poveikį sveikatai. (Tai reiškia, kad nors kvapą jaučiame, tai dar nereiškia, kad dėl to patiriame neigiamą poveikį sveikatai).
Nemalonūs, neįprasti kvapai nuo seno perspėja žmones, kad aplinkoje gali būti sveikatai pavojingų medžiagų. Tai žmogaus evoliucijoje susiformavęs signalas saugotis. (Pavyzdžiui, sugedęs maistas skleidžia nemalonų kvapą, todėl žmonės jo nevalgo ir išvengia apsinuodijimo maistu.)
Faktoriai, lemiantys skundus dėl kvapų:
- Meteorologinės sąlygos: drėgmė, šiluma didina odorantų emisijas (išsiskyrimą).
- Topografinės sąlygos: įdubos, gyventojai pavėjinėje pusėje, buferinių-apsauginių zonų nebuvimas sudaro sąlygas odorantams sklisti didžiulius atstumus.
- Dažniausiai skundžiamasi kvapais, kylančiais anksti ryte ir vėlai vakare. Emisijos padidėja, kai saulė ryte ima šildyti ir vakare, kai padidėja drėgmė (rūkas).