„Jeigu bus nepriimtas Farmacijos įstatymo pakeitimas, iš tikrųjų žmonės neteks darbo vietų, nepagrįstai, ir Lietuvos piliečiai neteks paslaugos. Turbūt žinote, kad sveikatos sistemoje tos visos reorganizacijos tiesiog duoda neigiamą poveikį ir žmonių sveikatai, ir priėjimui prie paslaugos, nes farmacinė paslauga yra tikrai labai svarbus dalykas“, – Eltai teigė L. Ganatauskienė.
„Manome, kad pavyktų paslaugą išsaugoti būtent paliekant žmones darbo vietose, kuriose jie dirba jau 20–40 metų. Manau, kad jų įgyta profesinė praktinė kompetencija yra tikrai neįkainojama, ir jeigu valstybė švaistosi tokiais turtais, manau, tai yra neprotinga“, – pridūrė ji.
Prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos susirinkę profsąjungos atstovai, vaistininkai ir farmakotechnikai ragino Seimo narius priimti valdančiųjų siūlomus Farmacijos įstatymo pakeitimus, kuriais būtų leista farmakotechnikams, iki 2006-ųjų baigusiems studijas, dirbti vaistinėse vieniems, nuotoliu prižiūrimiems vaistininkų.
„Norime kreiptis į teisėkūros atstovus, kad vis tik tai apsvarstytų, išanalizuotų ir priimtų socialiai teisingą sprendimą“, – sakė L. Ganatauskienė.
„Mes kreipiamės į Prezidentą, Vyriausybę ir Seimo narius dėl Farmacijos įstatymo pataisų, kurių nepriėmus labiausiai paveiktos bus smulkiosios vaistinės, nepriklausančios didiesiems vaistinių tinklams. Užkirstus kelią ilgametę darbo patirtį turintiems farmakotechnikams tęsti darbinę veiklą, gali būti uždaryta per 150 vaistinių, darbuotojai neteks darbo vietų, o regionų gyventojai – vaistinių, kaip prieš tai neteko bankų ir pašto skyrių“, – teigė farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovai.
Pasak L. Ganatauskienės, nuo 2006-ųjų, priėmus Europos Sąjungos direktyvą, bandoma perkvalifikuoti farmakotechnikus, jiems suteikti daugiau žinių, kad jie galėtų dirbti vieni. Profsąjungos pirmininkė pabrėžia, kad praėję daugybę mokymų kartu su vaistininkais, farmakotechnikai nėra kuo nors prastesni.
„Mes jau nuo 2006-ųjų, galima sakyti, daužome galvas į sieną, bandome kažką įrodyti, tačiau Lietuva nenori to pripažinti. Ir studijas organizavom, ir dauguma tų farmakotechnikų persikvalifikavo, tačiau galimybės visų yra nevienodos. Kai kurie farmakotechnikai, kurie nebaigė (vaistininko profesijos – ELTA) studijų, kėlė kvalifikaciją, kas 5 metus surinkdavo tų kvalifikacinių valandų po 120, kaip ir vaistininkai, lankė tuos pačius seminarus, tuos pačius mokymus“, – aiškino L. Ganatauskienė.
„Tikrai aš manau, kad ta farmacinė paslauga tikrai neprastesnė. Manau, kad sveikatos sistema tikrai nesugrius, jeigu dabar tie farmakotechnikai, kurie neįgijo aukštojo universitetinio išsilavinimo, dirbs toliau“, – akcentavo ji.
Paklausta, ką atsakytų Seimo nariui Aurelijui Verygai, kuris priešinasi įstatymo pataisoms, profesinės sąjungos pirmininkė priminė, kad ir pats „valstietis“ siūlė leisti farmakotechnikams vieniems dirbti iki 2029-ųjų.
„Aš noriu kreiptis į poną Aurelijų Verygą. Gerbiamas ministre, jūs visada mums liksite ministru, mes tikrai jus labai mylime, gerbiame, ir norime pasakyti, kad jūs taipogi Sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu pateikėte pasiūlymą, kad palikti visą tai iki 2029 metų“, – pabrėžė L. Ganatauskienė.
„Tai, vadinasi, nėra taip blogai, kad staiga reikėtų viską keisti. Čia reikėtų palikti viską savieigai, ir tie farmakotechnikai oriai, garbingai išeitų į užtarnautą poilsį, o universitetai parengtų reikiamą kiekį tų specialistų ir tas lygis būtų pasiektas“, – reziumavo profsąjungos pirmininkė.
ELTA primena, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas kovo pabaigoje parlamentui pateikė siūlymą pakeisti Farmacijos įstatymą taip, kad didelį stažą turintys vaistininkų padėjėjai galėtų ir toliau mažose vaistinėse dirbti vieni, nuotoliniu būdu padedant vaistininkui.
Pasak A. Matulo, nuo liepos 1 dienos įsigaliojant reikalavimui farmakotechnikams dirbti vaistinėse tik kartu su vaistininku, 135 vaistinės Lietuvos regionuose nebegalės tęsti veiklos. Kaip yra pažymėjęs politikas, mažų miestelių vaistinės neturės galimybės įdarbinti vaistininkų dėl per mažų apyvartų ir darbuotojų trūkumo.
Konservatorius siūlo pakeisti įstatymą taip, kad vaistininkų padėjėjai, kurie baigė mokslus iki 2006-ųjų, galėtų dirbti vaistinėje nebūtinai tiesiogiai prižiūrimi vaistininkų, o jų kontroliuojami nuotoliniu būdu.
Seimo narys Aurelijus Veryga priešinasi įstatymo pataisoms teigdamas, kad vaistinė nėra parduotuvė, kurioje gali dirbti tinkamo išsilavinimo neturintys specialistai. Anot jo, vaistininkai ir jų padėjėjai turi du skritingus išsilavinimus, todėl farmakotechnikai negali alikti tam tikrų vaistininkų funkcijų. A. Veryga pridūria, kad pritarus Farmacijos įstatymo pataisoms, kurios įtvirtina vaistininkų padėjėjų priežiūros nuotoliniu būdu tvarką, bus užtraukta „gėda Lietuvos sveikatos sistemai ir vaistininkystei“.
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)