Mirties faktą Santariškių atstovai DELFI patvirtino, tačiau kol diagnozė nepatikslinta, nenorėjo plačiau komentuoti atvejo.
Skyriuje, kuriame mirė pacientė, gulėję žmonės pasakojo, jog moters gyvybė užgeso pirmadienį. Iš gydytojų jie supratę, jog pavojinga ir reta liga ji galėjo užsikrėsti nuo kempinlige sergančių galvijų mėsos.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras informacijos apie įtariamą kempinligę antradienio rytą dar nebuvo gavęs. Tokių žinių neturėjo ir Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras. Šios įstaigos Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir informacijos skyriaus vadovo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė DELFI sakė, jog kempinligės diagnozės patikslinimas užtrunka, nes audiniai siunčiami į užsienį.
Ligos sukėlėjas atsparus net švitinimui
„Per pastaruosius metus pas mus buvo registruoti trys įtarimai kempinlige, tačiau nė karto nepasitvirtino, nors audinių mėginiai buvo vežami net į Belgiją“, - sakė daktarė B. Zdanevičienė, pridurdama, jog iš viso Lietuvoje buvo nustatyti tik keturi kempinligės atvejai.
„Ši liga baisi tuo, kad ja galima užsikrėsti nuo kempinlige sergančių galvijų mėsos produktų. Nors ligos sukėlėjas nėra oficialiai patvirtintas, akivaizdu, kad jis pasižymi ypatingu stabilumu ir yra atsparus beveik visoms įmanomoms sterilizacijos priemonėms: virinimui, šaldymui, įvairiems cheminiams poveikiams, net švitinimui“, - komentavo gydytoja.
Išporėja smegenys
Pasak DELFI pašnekovės, kempinlige susirgimas vadinamas todėl, kad užkratas naikina nervinį audinį ir jis išretėja. Smegenys tampa panašios į kempinę. Iš čia ir ligos pavadinimas – kempinligė.
Kempinlige užsikrėtusiuose organizmuose pakinta tam tikrų save replikuojančių baltymų, vadinamų prionais, struktūra. Jie ir pradeda ardyti nervų ląsteles, kurios greitai žūva.
Kaip pabrėžė B. Zdanevičienė, kempinlige galima susirgti ir be užkrato. Kai kuriais atvejais ligą lemia paveldimumas: nepakankamai išsivystę galvos smegenų nerviniai audiniai, tam tikros vaisiaus ligos ar galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, susiję su kitų ligų poveikiu ar atsiradę po galvos traumų.
Galvijai užsikrėtė per pašarus
Galvijų spongiforminė encefalopatija, arba tiesiog galvijų kempinligė, yra smegenų liga, kuriai būdingas vis didėjantis galvos ir stuburo smegenų funkcijų nepakankamumas.
Manoma, kad šios ligos paplitimas tarp galvijų yra tiesiogiai susijęs su nauja Creutzfeldto-Jakobo ligos atmaina - pačia paslaptingiausia praėjusio amžiaus pabaigos liga, kuria nuo 1995 metų susirgo nemažai žmonių.
Daugelis vienas nuo kito nepriklausomų tyrimų patvirtino nenuginčijamą ryšį tarp galvijų kempinligės ir šios naujos žmogaus organizme pasireiškiančios ligos formos.
Viena svarbiausių galvijų kempinligės epidemijos atsiradimo priežasčių - galvijams skirti pašarai, į kurių sudėtį įeina užkrėstų gyvūnų audinių dalys, pvz., kaulų miltai, per kuriuos, kaip manoma, ir išplito galvijų kempinligė.
Lietuvoje uždrausta vartoti importuotus ir čia pagamintus mėsos miltus, kraujo miltus, mėsos ir kaulų miltus, kombinuotuosius pašarus, kurių sudėtyje yra galvijų smegenų, tačiau, kaip pastebi specialistai, kempinlige galima užsikrėsti ir ne nuo segančių gyvulių mėsos, bet ir vartojant kai kuriuos vaistus ar kosmetikos produktus.
Sutrinka orientacija ir atmintis
Spongiforminė encefalopatiją - neurologinį smegenų audinių išakėjimą - dar 1920 aprašė du vokiečių neuropatologai.
Pagrindiniai šios ligos simptomai - smegenų nepakankamumas, pasireiškiantis orientacijos sutrikimais ir atminties praradimu, nenormaliu elgesiu, sutrikusia motorika, raumenų spazmais, kūno svorio mažėjimu.
Klasikinis Creutzfeldto-Jakobo ligos variantas yra gerai žinomas ir pakankamai ištyrinėtas. Iki 1995 metų šia liga sirgo vienas žmogus iš milijono. Ji dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 60 m. žmonėms.
Ligai būdingas staigus smegenų nykimas. Paprastai žmogus miršta praėjus 6 mėnesiams po simptomų pasireiškimo. Ligos inkubacinis periodas yra nuo trejų iki dvidešimties metų.
Creutzfeldto-Jakobo liga ir jos atmainos diagnozuojamos atliekant smegenų audinio biopsiją ir tiriant pro mikroskopą. Kiti būdai - smegenų kompiuterinė tomografija arba elektroencefalograma. Be tyrimų, vien tik iš išorinių simptomų ligos patvirtinti ar paneigti neįmanoma.