Balandžio 22 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų daugiadalykė medikų komanda atliko pirmąją šiais metais gyvojo donoro inksto transplantaciją. Pirmiausia atlikta sveiko inksto eksplantacija (išėmimas) iš donoro, vėliau organas persodintas inkstų liga sirgusiam vyrui. Galimybę vėl grįžti į kokybišką gyvenimą jam dovanojo vienas artimiausių žmonių – jo tėtis.
Operacijos reikalauja nuodugnaus pasiruošimo
„Džiaugiuosi pirmuoju šiais metais gyvosios donorystės atveju ir viliuosi, jog tokios operacijos vėl galės vykti įprastu ritmu. Tokios transplantacijos dėl karantino nevyko ilgiau kaip vienerius metus, o tai labai ilgas laukimo laikas sunkiai sergančiam žmogui, – sako Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Artūras Bagotyrius. – Inkstų transplantacijos laukia daugiau kaip šimtas žmonių, todėl kiekvienas išnaudojamas būdas gauti sveiką inkstą yra labai svarbus.“
Gyvoji donorystė įvyksta, kai inkstų transplantacijos laukiančiam žmogui persodinamas gyvo žmogaus inkstas. Tas žmogus gali būti artimas sergančiojo giminaitis (mama, tėtis, sesuo, brolis, teta, dėdė) ar sutuoktinis, kuris sutinka dovanoti inkstą.
Tokios operacijos reikalauja nuodugnaus pasiruošimo. Visų pirma, detaliai ištiriama, ar puikiai veikia abu inkstą sutinkančio dovanoti artimojo inkstai ir ar organas yra tinkamas recipientui. Medikai tiek donuojančiam, tiek sveiką inkstą gaunančiam žmogui suteikia visą informaciją apie operacijos pobūdį, tolimesnio gydymo eigą. Tuomet atliekami išsamūs abiejų transplantacijoje dalyvaujančių pusių sveikatos tyrimai, parenkamas tinkamiausias laikas tokiai operacijai.
Siekiamybė – didesnis operacijų skaičius
„Galime pasidžiaugti, kad po pandemijos sąstingio vėl pradedamos atlikti inksto transplantacijos iš gyvo donoro. Transplantacija padeda žmogui grįžti į įprastą gyvenimą, labai pasikeičia asmens, net ir jo artimųjų gyvenimo kokybė“, – sako Aušra Degutytė, vadovaujanti pacientų asociacijai „Gyvastis“, kuri vienija laukiančiuosius transplantacijos ir esančius po jos.
Pasak A. Degutytės, gyvąją donorystę skatinti yra labai svarbu, mat skaičiuojama, kad Lietuvoje milijonui gyventojų tenka 2,4 transplantacijos iš gyvo donoro. Kai daugelyje pasaulio šalių šis rodiklis yra 2–10 kartų didesnis.
Asociacijos „Gyvastisׅ“ prezidentė primena Europos Sąjungos 2017 m. paskelbtas rekomendacijos gaires, kad išsivysčius galutiniam inkstų funkcijos nepakankamumui, transplantacija turėtų būti pirmo pasirinkimo gydymas, antroje vietoje – peritoninė dializė ir, jei netinkami pirmi du būdai, tik tada taikoma hemodializė. Šiuo metu Lietuvoje dažnai pradedama hemodializė, taip ir nesupažindinus paciento su kitais galimais gydymo būdais.
Inksto laukia 110 žmonių
Įprastai Lietuvoje transplantacijų iš gyvo donoro vidutiniškai atliekama po 8 per metus, tačiau praėjusiais metais jų atlikta tik trys – jos buvo sustabdytos dėl kilusios pasaulinės COVID-19 pandemijos. Buvo atliekamos tik transplantacijos iš mirusių donorų.
Iš mirusio donoro šiais metais atliktos 29 inkstų ir 1 kasos-inksto komplekso transplantacija. Taip pat – 3 širdies, 8 kepenų, 1 plaučių, 15 ragenų audinio persodinimo operacijų.
Inksto transplantacijos dar laukia 110 žmonių. Iš viso transplantacijos laukiančiųjų recipientų sąraše – per 400 žmonių.
Palaikymą ir pritarimą organų donorystei gali išreikšti kiekvienas pilnametis asmuo, pasirašydamas sutikimą Donoro kortelei gauti. Tai padaryti galima internetu: https://ntb.lt.