Vlada Ševkunova – Rusijoje esančio Magnitogorsko valstybinio technikos universiteto trečio kurso studentė. Šiais metais merginai atsirado galimybė su „Erasmus“ studentų mainų programa pavasario semestrui išvykti mokytis Europos Humanitariniame universitete (EHU), rašoma delfi.ru.
Vilnius iškart jai padarė įspūdį: nauji žmonės, nepažįstama kultūra, neįprasta kalba. Nebuvo jokio nesaugumo jausmo, baimės dėl santykių su rusais, diskomforto. Viskas ėjosi kaip per sviestą.
Balandžio 1-ąją V. Ševkunova, neatsargiai uždarydama savo bendrabučio kambario duris, išgirdo piršto trakštelėjimą.
„Man neskaudėjo, manau, taip nutiko dėl šoko, bet iš pradžių nieko nejutau“, – prisiminė mergina.
Mergina su drauge nutarė ranką pašaldyti, kad išvengtų mėlynės, bet iš karto pastebėjo, jog didysis dešinės rankos pirštas buvo žymiai didesnis nei tas pats kairės rankos pirštas. Prabėgus valandai, merginos nusprendė kreiptis į netoli jų bendrabučio esančią medicinos įstaigą – Vilniaus miesto klinikinę ligoninę Antakalnyje. Kadangi buvo jau vėlu, ranką apžiūrėjo budinti medicinos sesuo. Ji pareiškė, kad būtinas rentgeno tyrimas, tačiau jų įstaiga, deja, niekuo padėti negali. Slaugytoja davė visą parą dirbančios Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės adresą. Ši ligoninė yra kitame miesto gale, tačiau pasirinkimo nebuvo, tad merginos išsirengė ten.
Ligoninėje V. Ševkunovai iškart pasakė, kad sveikatos draudimas, kuriuo ji apsidraudė Rusijoje, negalioja, todėl už gydymą teks mokėti savo lėšomis. Ligoninė galės tik išduoti čekį, patvirtinantį gydymo paslaugų suteikimą. Skambinti į draudimo kompaniją buvo per vėlu, todėl mergina sutiko. Ligoninėje ją užregistravo ir išdavė laukimo talonėlį. Savo eilės laukti teko dvi valandas, per tą laiką rankos skausmas tapo nepakeliamas.
„Kai mane galiausiai priėmė gydytojas, jis pirmiausia paklausė: „Iš kur esate?“ Gali būti, kad jis suprato, jog rusiškai kalbu be akcento. Atsakiau, kad iš Rusijos. Tuomet gydytojas paklausė: „Ko norėjote?“ Aš mėginau paaiškinti, kas nutiko, bet jis neišklausė iki galo ir pasakė, jog tai tiesiog mėlynė. Gydytojas rankos net neapžiūrėjo, suprantama, neatliko jokio rentgeno tyrimo, nors to ir reikalavau. Gydytojas tepasakė, kad jei po keturių dienų nepagerės, galiu atvykti rentgeno tyrimui. Išvykau namo trečią valandą nakties, buvau visiškai įsitikinusi, kad tai tik mėlynė ir iki ryto viskas praeis“, – pasakoja V. Ševkunova.
Deja, ryte skausmas tik stiprėjo, o ranka sutino ir pamėlo. Dalį dienos mergina praleido bendraudama su savo draudimo kompanija („MedAssist International“), padėjusia jai ieškoti ligoninės. Kompanija išsiuntė specialų dokumentą, garantuojantį, kad visą parą dirbančioje ligoninėje, kurioje jau vyko apžiūra, merginą priimtų nemokamai, o visos išlaidos tektų draudimo kompanijai.
„Atvykus į ligoninę, man pirmiausia pasakė, kad su tokiu popieriumi nepriims. Antras dalykas, kurį išgirdau – mano apsilankymas naktį buvo atšauktas, gydytojas pareiškė, kad aš apskritai pas jį nepasirodžiau. Mėginau dar sykį apsilankyti pas tą patį gydytoją, bet man atsakė, jog tai yra neva geriausias ligoninės gydytojas, ir jei jis pasakė, kad tai mėlynė, vadinasi, taip ir yra. Priimti mane galės tik po trijų dienų, jei nepagerės. Ir aš vėl išvykau namo, kentėdama baisų rankos skausmą“, – aiškino studentė.
Ligoninės komentaras
„Tiek būtinoji medicinos pagalba, tiek planinės medicinos paslaugos užsienio piliečiams (ne ES/EEE piliečiams), laikinai gyvenantiems Lietuvos teritorijoje, yra mokamos. Tais atvejais, kai pacientai, kurie nėra ES ir EEE šalių piliečiai, kreipiasi į mūsų būtinosios pagalbos skyrių, sulaukia pagalbos ir išleidžiami gydytis ambulatoriškai, jie privalo mokėti už suteiktas paslaugas, nepaisant to, kad turi draudimo polisą“, – situaciją komentuoja Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė.
„Laikomės tokių taisyklių, nes skirtingos draudimo kompanijos suteikia draudimo paslaugas skirtingomis sąlygomis. Pacientų srautas didžiulis, jiems skirtas priėmimo laikas gan trumpas, tad mes negalime būti tikri, kad išlaidos bus kompensuotos. Kiti metodai taikomi, jei užsienio pilietis (ne ES ir EEE šalių pilietis) gydosi ligoninėje. Turint omenyje, kad tokiais atvejais pacientas ligoninėje lieka gerokai ilgiau, suma, kurią reikia sumokėti už paslaugas, taip pat būna žymiai didesnė. Tuomet ligoninė susisiekia su draudimo kompanija ir išsprendžia apmokėjimo klausimą, kad pacientui būtų lengviau“, – tvirtinama ligoninės atsakyme.
Balandžio 3 dieną mergina iškart po paskaitų ir vėl kreipėsi į netoli bendrabučio esančią gydymo įstaigą. Registratūroje jos paprašė parodyti pasą. Rusišką pasą pateikusi V. Ševkunova sulaukė atsakymo, kad Rusijos piliečiai nepriimami. Tad jai ir vėl teko ieškoti pagalbos kitose ligoninėse. Paieška tęsėsi dar tris dienas. Rankos skausmas stiprėjo, tačiau niekas negalėjo padėti. Ketvirtąją dieną studentė nuvyko į privačią kliniką „Kardiolita". Ten jai iš karto atliko rentgeno tyrimą, o paskui priėmė gydytojas ortopedas-traumatologas.
„Gydytojas, pažvelgęs į mano rankos nuotrauką, pasakė, kad man plyšo raumuo, o todėl, jog ranka iš karto nebuvo sugipsuota, prasidėjo komplikacijos. Už paslaugas sumokėjau 164 eurus, neskaitant to, kad visas keturias dienas gėriau nuskausminamuosius, bet iš ligoninės pagaliau išėjau su gipsu. Man pažadėjo, jog per tris savaites viskas susitvarkys“, – pasakojo mergina.
Tačiau tuo viskas nesibaigė. Prabėgus dviem savaitėms studentė kreipėsi į gydytoją, kad pakeistų gipsą. Rezultatas buvo netikėtas: ranka tebebuvo pamėlusi ir ištinusi. Kantrybė seko, tad merginos tėvai Minske surado kitą ligoninę. Mergina pateikė tą patį draudimo kompanijos išduotą dokumentą, kurį rodė Vilniuje ir su kuriuo jos nepriėmė, ir atsidūrė priimamajame.
„Mano ranką apžiūrėjo. Gydytojas pasakė, kad dar balandį, kai tik kreipiausi į ligoninę, man turėjo atstatyti riešą. Man pakeitė gipsą ir pažymėjo, jog apskritai buvo sugipsuota netinkamai, todėl viskas taip blogai suaugo. Dar savaitę pravaikščiojau su gipsu, po to jį nuėmė“, – sakė V. Ševkunova.
Dabar mergina grįžo į gimtąjį Magnitogorską, tačiau rankos skausmas ją tebevargina, ypač tuomet, kai tenka kažką dirbti.
„Kad ir kaip man patiktų Vilnius ir norėčiau ten grįžti, visgi rankos skausmas man visuomet primins apie gydytojų požiūrį“, – sako mergina.