Tarp jų – svarbiausi pasaulio mokslininkai ir tyrėjai, sveikatos politikai ir sprendimų priėmėjai, medikų bendruomenė ir nevyriausybinės organizacijos, analitikai ir visuomenės veikėjai.
Konferencijoje buvo gausu ir pasaulinio garso žmonių – nuo britų karališkosios šeimos atstovų iki garsių aktorių ir menininkų. Įžymybės akcentavo būtinybę keisti ydingą požiūrį, kad imunodeficito virusas yra liga, su kuria sergantieji privalo susitvarkyti patys.
„Kai ši konferencija vyko pirmą kartą, ŽIV diagnozė buvo tikrų tikriausias mirties nuosprendis. Tuo tarpu šiandien situacija yra pasikeitusi į gerąją pusę. Vis dėlto, nepaisant visos pažangos, kurią sukūrėme, negalime prarasti budrumo. ŽIV yra vienas svarbiausių ir aktualiausių iššūkių pasaulyje – vien pernai nuo AIDS mirė 1,1 mln., o ŽIV užsikrėtė 2,1 mln. žmonių”, - konferencijoje kalbėjo britų karališkos šeimos atstovas princas Haris.
Princas ŽIV testą atliko viešai
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vos 54 procentai infekuotų žmonių žino apie savo ligą. Tai viena priežasčių, kodėl virusas vis dar nėra pažabotas. Ne tik savo šalyje, bet ir už jos ribų dėl savo visuomeninės veiklos populiarus princas Haris prieš konferenciją atkreipė visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį į šią problemą ir viešai atliko ŽIV testą, kurio procesą galėjo stebėti socialinio tinklo lankytojai. Po šios socialinės akcijos vienkartinių greitųjų ŽIV testų užsakymai išaugo penkis kartus.
„Atėjo laikas pripažinti, kad sergančiųjų diskriminacija vis dar yra vienas iš didžiausių barjerų siekiant pažaboti viruso plitimą. Mes turime parodyti, kad jaunam žmogui išsitirti dėl ŽIV neturėtų būti gėdinga. Reikia užtikinti ir tai, kad vaikai, sergantys ŽIV, negali patirti socialinės atskirties iš draugų, kaimynų ar bendraklasių”, - sakė jis.
Konferencijos metu Holivudo aktorė Čarlizė Teron akcentavo būtinybę pažaboti viruso šaknis ir suprasti, kad tai nėra vien tik narkomanijos ar prostitucijos pasekmė – tai problema, galinti paliesti kiekvieną mūsų.
„Šios epidemijos pabaiga slypi ne tik mūsų laboratorijose, įstaigose ar konferencijų centruose. Ji – mūsų bendruomenėse, mūsų mokyklose ir gatvėse, kur protingas pasirinkimas ar ištiesta pagalbos ranka gali reikšti skirtumą tarp gyvenimo ir mirties. ŽIV nėra perduodama tik lytinių santykių metu. Virusas plinta dėl seksizmo, rasizmo, skurdo ir homofobijos. Jei mes ketiname sustabdyti AIDS, visų pirma turime išgydyti šią ligą mūsų protuose ir širdyse“, - teigė ji.
Siekiant užkirsti kelią viruso plitimui, Jungtinių Tautų (JT) programa UNAIDS siekia įgyvendinti strategiją „90-90-90”. Jos tikslas – užtikrinti, kad 90 proc. užsikrėtusiųjų žinotų apie savo ligą, 90 proc. sergančiųjų būtų suteikiamas gydymas ir 90 proc. besigydančių pasiektų teigiamus rezultatus bei gyventų visavertį gyvenimą. Šios programos esmė yra absoliuti ligos kontrolė – įgyvendinus programą būtų apsaugota sveikoji šalies visuomenės dalis ir būtų visiškai sustabdytas ŽIV plitimas.
Situacija Lietuvoje
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2015 metais Lietuvoje nustatyti 157 nauji ŽIV atvejai. Bendras infekuotų žmonių skaičius šalyje siekia 2535. Beveik 80 procentų užsikrėtusiųjų sudaro vyrai, o daugiau nei pusė (55,4 proc.) užsikrėtimo ŽIV atvejų įvyksta lytinių santykių metu. Vis dėlto net 26 asmenims užsikrėtimo priežastys nustatytos nebuvo.
Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje pernai priklausė 30-34 metų amžiaus asmenų grupei. Tarp infekuotų žmonių vis daugiau ir nėščiųjų – patikrų metu vien praėjusiais metais nustatyta 10 naujų ŽIV atvejų – tai dvigubai didesnis susirgimų skaičius nei prieš penkerius metus.
ULAC duomenimis, nauji infekcijos atvejai užregistruoti visose šalies apskrityse, daugiausiai – Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno. Lyginant su 2014-aisiais, naujų ŽIV atvejų skaičius išaugo Alytaus, Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Tauragės apskrityse, kitur – sumažėjo arba nustatytas toks pat atvejų skaičius.
Užsikrėtusieji asmenys Lietuvoje gali gauti medikamentinį gydymą. Dalį jo kompensuoja valstybė.