ULAC duomenimis, pernai tyrimų dėl žmogaus imunodeficito viruso infekcijos Lietuvoje atlikta 4 tūkstančiais daugiau nei užpernai. Bendras tyrimų augimas siekia 2 procentus. Atitinkamai nuo 205 tūkst. iki 210 tūkst. tyrimų.
Pagal gyventojų grupes daugiausiai dėl ŽIV tyrimų atlikta nėščiosioms ir kraujo donorams. Pastariesiems tyrimas dėl ŽIV atliekamas privaloma tvarka. Visos kitos gyventojų grupės yra tiriamos dėl ŽIV prieš tai juos konsultuojant medikams.
Asmenims, patekusiems į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietas, taip pat profilaktiškai atliekamas ŽIV testas. Pernai tokių tyrimų atlikta 12,3 tūkstančio.
Didžiausią riziką užsikrėsti ŽIV turi asmenys vartojantys injekcinius narkotikus, tačiau pernai šioje rizikos grupėje ištirta trečdaliu (34,2 proc.) mažiau asmenų nei užpernai.
Pernai 61 asmuo tyrėsi dėl ŽIV, nes turėjo lytinį kontaktą su ŽIV užsikrėtusiu asmeniu. Užpernai tokių žmonių buvo šiek daugiau (70).
Visiems susirgusiems tuberkulioze taip pat rekomenduojama atlikti ŽIV tyrimą, nes tuberkuliozė yra ŽIV indikacinė liga. Stebint pastarųjų trejų metų tendenciją, tyrimų dėl ŽIV asmenims, sergantiems tuberkulioze, sumažėjo, o asmenys sergantys lytiškai plintančiomis ligomis tiriami nepakankamai.
„Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, jog visi susirgusieji lytiškai plintančia liga turėtų būti patikrinti ir dėl ŽIV infekcijos, nes plitimo keliai tie patys. Be to, sergantieji lytiškai plintančiomis ligomis asmenys turi didesnę tikimybę užsikrėsti ŽIV infekcija, nes yra pažeista lytinių takų gleivinė ir žmogaus imunodeficito virusas gali lengviau prasiskverbti per nesveiką gleivinę“, - pažymėjo medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.
Siekiant didinti ŽIV tyrimų prieinamumą bei priimtinumą, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja plėsti savarankiškai atliekamų tyrimų dėl ŽIV galimybes visuose regionuose.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vaistinių tinkluose jau atsirado greiti ŽIV testais, kurie skirti atlikti ŽIV testą savarankiškai namų ar kitoje priimtinoje aplinkoje. ŽIV savitikra yra rekomenduojama visiems asmenims, kurie mano, kad turi ar turėjo rizikingų kontaktų. ŽIV savitikra yra dar vienas žingsnis siekiant didinti anoniminių paslaugų prieinamumą, sukurti tikrinimosi dėl ŽIV poreikį tarp žmonių, kuriems tokios paslaugos aktualios. ULAC duomenimis, pastarąjį poreikį Lietuvoje patvirtina tas faktas, jog kasmet didėja naujų ŽIV atvejų išaiškinamumas privačiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenims, Lietuvoje iki 2017 sausio pirmos dienos nustatyti 2749 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių 496 diagnozuota AIDS (akvizitinio imunodeficito sindromas - paskutinė ŽIV infekcijos stadija).
ŽIV infekcijos perdavimo rizika - medžiagą galima rasti čia