Sveikatos apsaugos ministerija siūlė Valstybinei ligonių kasai (VLK) suteikti teisę priimti bei administruoti įmonių lėšas, kurios būtų naudojamos kai kurių socialinių grupių žmonių priemokoms už kompensuojamus vaistus.
Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekte teigiama, kad senoji sistema, kai vaistų gamintojai nuolaidas taikydavo pagal sutartis su vaistinėmis, buvo ydinga, nes nukentėjo mažesnių miestų gyventojai, kuriuose nėra didelių tinklų vaistinių.
"Pavadinčiau, kad gan gudrus farmacininkų planas, įdėjus keletą milijonų, pasiimti dar daugiau milijonų iš mokesčių mokėtojų per kompensuojamų vaistų išmokas", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Pasak jo, taikant siūlomą nuolaidų sistemą, padidėtų vaistų pardavimas ir farmacijos kompanijos gautų daugiau išmokų iš biudžeto lėšų.
"Yra kortelės privačiai veikiančios, jei kas nors nori daryti tai, tegu daro, bet įtraukti į tą marketingą valstybės nereiktų", - teigė teisingumo ministras.
Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė sakė, kad šiuo metu tik didmeninė vaistų prekybos įmonė "GlaxoSmithKline Lietuva" turi nuolaidų korteles socialiai remtiniems asmenims, todėl kainos skirtingose vaistinėse skiriasi.
"Dabartinis gamintojas "GlaxoSmithKline Lietuva" taiko nuolaidas, bet tik kai kuriose vaistinėse. Tose, kurios priklauso didiesiems tinklams ir susiformuoja tokia situacija, kad vienose vaistinėse vaistas kainuoja brangiau, kitose - pigiau", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams teigė J.Kumpienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad bendros nuolaidų kortelės idėją iškėlė patys vaistų tiekėjai, teigdami, kad viena kortelė sumažintų administravo išlaidas. Ministerija taip pat tvirtina, kad kortelės idėjos atsisakymas neleis gyventojams mokėti mažiau už medikamentus.
"Galima tik apgailestauti, kad Vyriausybei pritrūko išminties ir supratimo, kad būtų įteisintos papildomos nuolaidos vaistams labiausiai pažeidžiamoms šalies gyventojų grupėms: pensininkams ir neįgaliesiems. Šiuo atveju, ministrų kabinete socialinės paramos idėjas įveikė pragmatinė laisvosios rinkos politika", - pranešime teigė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius.
Projekte numatyta, kad tikslinės paskirties lėšos nebūtų laikomos VLK biudžeto pajamomis, jos būtų naudojamos tik vaistų priemokoms, rašoma dokumente.
"Tai būtų laisvanoriškos įmokos, suformuojant atskirą fondą, kuris nesusimaišytų su privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir būtų naudojamos tik tam tikslui (vaistų nuolaidoms - BNS)", - sakė J.Kumpienė.
Sveikatos apsaugos ministras, nustatydamas gyventojų grupes, atsižvelgtų į jų ligas ar sveikatos sutrikimus, jis taip pat nustatytų priemokos dydį.
Šiuo metu Sveikatos draudimo įstatymas nereglamentuoja juridinių ir fizinių asmenų tikslinės paskirties lėšų pervedimo Ligonių kasai, o jų savanoriškai sumokėtos įmokos laikomos VLK biudžeto pajamomis.
Ligonių kasos duomenimis, pernai vaistams ir medicinos priemonėms kompensuoti skirta 621 mln. litų, iš jų 148,6 mln. litų - priemokų suma vaistams, o šiemet kompensacijoms numatoma skirti 637 mln. litų.