„Northway“ medicinos centre gydytojas anesteziologas-reanimatologas Marijus Sodeika dirba jau apie 12 metų, o gydytoja gastroenterologė Gabrielė Sodeikienė – 7.
Susitiko operacinėje
Iš Šilalės kilusi Gabrielė pasakojo, kad turėjo svajonę gyventi ir dirbti Klaipėdoje.
Mokykloje Gabrielei labiau sekėsi humanitariniai mokslai, tačiau 11 klasėje svarstant apie profesiją, iš noro padėti žmonėms atsirado mintis apie mediciną.
„Teko gerokai pasiplanuoti egzaminus, susižiūrėti stipriąsias, silpnąsias vietas, o vietoj dailės pamokų lankyti papildomas biologijos pamokas.
Viskas pavyko ir įstojau į mediciną. Internatūros metais dirbau chirurgo asistente ir mane labai sužavėjo chirurgija.
Rinkausi tarp chirurgijos, psichiatrijos, o pasirinkau gastroenterologiją. Dabar jau neatsimenu, ką kalbėjau per stojamąjį pokalbį, bet buvau labai motyvuota“, – pasakojo G. Sodeikienė.
Marijus pasakojo, kad jį visada domino gamtos mokslai. Kai artėjant laikui rinktis profesiją „atsijojo“ ne taip labai patikusius dalykus, suprato, kad lieka medicina.
„Žinojau, kad tikrai ne matematika, ne tikslieji mokslai ir ne kalbos ar istorija. Svarsčiau apie mediciną ir biologijos mokslus, galbūt veterinariją, zoologiją.
Nugalėjo pasirinkimas eiti galbūt sunkiausiu, ilgiausiu keliu. Bet tikėjausi, kad gal jis bus įdomiausias. Taip ir buvo, tikrai nesigailiu“, – sakė iš Kauno kilęs M. Sodeika.
Rezidentūros metu Gabrielė uostamiestyje sutiko Marijų – jau kelerius metus Klaipėdoje dirbusį gydytoją anesteziologą-reanimatologą.
„Tai buvo darbinis romanas“, – kvatojosi pora, prisiminusi pažintį operacinėje „pasipuošus“ operacinės apranga ir kaukėmis.
Per operacijas pacientai nepabunda
Šeiminis tandemas pasakojo, kad dabar taip pat tenka susitikti operacinėje, bet ne taip dažnai, kaip galbūt norėtųsi.
„Aš visada padėkoju, kai Marijus pakelia paciento žandikaulį, nes tada daug lengviau įvesti endoskopinę įrangą.
O apskritai su anesteziologais būna, kad jie nekantrauja, klausia, kiek čia dar truks tyrimas, stebisi mūsų diagnostikos vingrybėmis, kam reikia tiek biopsijų ir panašiai. Tačiau mums norisi išsamaus tyrimo, įvertinimo mikroskopiniu lygmeniu, ar yra pakitimų, nes yra labai daug ligų, kurių požymių akimi nematoma, bet procesai vyksta ir svarbu tai diagnozuoti“, – pasakojo G. Sodeikienė.
Gydytojų duetas prieš maždaug 6–7 metus, ko gero, pirmieji iš Klaipėdos privačių gydymo įstaigų specialistų pradėjo daryti endoskopinius tyrimus taikydami anesteziją.
„Tai buvo 2015 ar 2016 metais, kai pradėjome kartu dirbti „Northway“. Buvo tokių pageidavimų iš pacientų, poreikį matėme ir mes, o administracija palaikė tokį pasiūlymą. Ne visi toleruoja šitą tyrimą, ir tai galima suprasti. Juk pas mus – nemalonių procedūrų kabinetas.
Tad paskirdavome savo šeštadienius endoskopiniams tyrimams su anestezija. Prisimenu iš tų laikų, kaip mes šeštadieniais ryte važiuojam kartu, dirbam ranka rankon, toks tas mūsų tandemas. Toks tyrimas labai greit išpopuliarėjo, žmonės vis dažniau naudojasi tokia galimybe. Jie nori maksimaliai jausti komfortą“, – pasakojo G. Sodeikienė.
Anesteziologo darbas, pasak M. Sodeikos, išties atsakingas – reikia tiksliai apskaičiuoti vaistų dozes, įvertinti paciento ligos istoriją, išsiaiškinti detales, kurios gali būti reikšmingos ruošiantis procedūrai.
„Tiesioginio kontakto su pacientu anesteziologai turi mažiau. Bendravimo tikrai nėra daug. Mums turbūt daugiau pasako tyrimų rezultatai ir stebėjimo monitoriai negu pacientas. Žinoma, anesteziologams taip pat reikalinga bendrauti, kalbėti su pacientu prieš kiekvieną operaciją, prieš kiekvieną nuskausminimą, bet tas pokalbis labiau standartizuotas“, – kalbėjo Marijus.
Gydytojo teigimu, su anesteziologais dažniausiai siejamas nurodymas skaičiuoti iki tam tikro skaičiaus. Tačiau yra ir daugiau stereotipų, baimių, kurias tenka išsklaidyti.
„Iš pacientų dažnas klausimas, ar narkozė kenkia, ar sutrumpina gyvenimą, blogina atmintį. Iš tikrųjų sunku atsakyti į tuos klausimus, nes jokių rimtų studijų, tą įrodančių, nėra.
Visada yra pasveriama galima žala organizmui, bet jeigu tyrimas arba operacija yra neįmanomi be nuskausminimo, jis atliekamas. Taikome įvairius metodus, turime įvairių priemonių, nuolat sekame anestezijos gylį, kad vaistų nebūtų per daug“, – pasakojo gydytojas anesteziologas-reanimatologas.
G. ir M. Sodeikos juokėsi prisiminę atvejus, kai iš vos keliolika minučių trukusios anestezijos pažadintas pacientas sako, kad norėtų dar pamiegoti.
„Kartais klausia, kodėl neleido jam dar pamiegoti, kai taip skaniai miegojo. Iš tiesų žmonės sako, kad vos per 10–15 minučių jie pailsi geriau nei išmiegoję visą naktį. Išties dažniausiai pacientai labai džiaugiasi geru miegu, matyt, to žmonėms trūksta.
Po tokių trumpų procedūrų dažnai žmonės nesupranta, kad jau viskas pasibaigė, klausia, kada kažką darysime“, – kalbėjo gydytojai.
Taip pat sklando pasakojimai, kad pacientai gali pabusti operacijos metu. M. Sodeika šypsosi, kad tai – legenda, kaip ir matomas tunelis su šviesa gale.
„Per mano 19 metų praktikos tokių atvejų nėra buvę. Taip būna nebent filmuose“, – patikino M. Sodeika.
Stipri komanda
Gydytojai džiaugėsi, kad „Northway“ daug dėmesio skiriama paslaugų kokybei, kurią pacientai įvertina. Toje pačioje įstaigoje pacientai gali gauti įvairius tyrimus, konsultacijas, gydymą, dirbama su kokybiškomis priemonėmis, modernia įranga. G. Sodeikienė gyrė ir kolegas.
„Mes, gydytojai, visi dirbame skirtingai, o slaugytojos yra labai lanksčios. Jos žino, kaip dirba vienas ar kitas gydytojas, kuriam reikia įjungti ar išjungti šviesą, paruošti tam tikrus prietaisus ir panašiai. Visus tuos niuansus slaugytojos perduoda viena kitai ir dirbti su tokia komanda visada yra malonu“, – kalbėjo Gabrielė.
M. Sodeika taip pat atkreipė dėmesį į susiformavusį gerą kolektyvą.
„Laba svarbu, kokie žmonės dirba, nes esmė yra komandinis darbas. Žmonių kaitos neišvengėme, bet branduolys yra susiformavęs, dirba žmonės, kurie yra patikrinti, profesionalūs, kuriais galima pasitikėti bet kokioje situacijoje“, – apie kolegas sakė Marijus.
Gydytojų pora teigė, kad labiausiai juos džiugina atsakyti klausimai – kur slypi paciento problema, kaip efektyviai pagydyti, ar neskauda, ar pagerėjo.
Balanso ieško sode
Sodeikos, dirbantys ne tik privačioje, bet ir valstybinėse gydymo įstaigose, neslėpė, kad reikia ieškoti balanso tarp daugybės dalykų: privataus, valstybinio sektoriaus, šeimos, buities rūpesčių, rasti laiko atsipalaiduoti.
Ir nors šeima didelė – gydytojai augina keturis vaikus ir visi turi savo pomėgius, – tačiau gydytojams pavyksta rasti laiko ir savo mėgstamoms veikloms.
Didžiausias Gabrielės pomėgis – dekoratyvinė sodininkystė. Vienas pirmųjų augalų, kuriuo ji papuošė savo sodą – saulėgrąžos. Vėliau atsirado įvairūs vienmečiai, daugiamečiai augalai, vaismedžiai.
„Sodas man labai labai vertingas, jis man teikia daug džiaugsmo. Rimtesne sodininkyste ar daržininkyste neužsiimu, nes, ko gero, nemokėčiau užauginti pomidorų. Mano mama ir sesuo turi sodus, tai įvairių gėrybių vasarą pakanka ir mums“, – su šypsena pasakojo G. Sodeikienė.
Marijus juokauja, kad yra išbandęs ir mėgsta įvairius dalykus: slidinėjimą, baidares, fantastinę literatūrą, taip pat domisi akvariumistika, žavisi kalnais.
„Aš esu turbūt įvairių dalykų bandęs, bet mėgstu teisintis, kad darbas man yra didžiausias pomėgis. Bet darbas iš tikrųjų teikia malonumą. Kartais visai smagu išeiti į budėjimą“, – juokėsi M. Sodeika.
Visai šeimai ypač patinka gamta ir kelionės.
„Pastaruosius 11 metų stengiamės viską suderinti taip, kad visai šeimai tiktų. Lankome įvairias lankytinas vietas, pažintinius takus, sodus. Turbūt jau tradicija tampa kasmet nuvažiuoti į Japonišką sodą, pasižiūrėti, kaip jis plečiasi. Vaikams augant stengiamės sugrįžti ir prie kultūrinės veiklos“, – pasakojo G. ir M. Sodeikos.