Vaikščiodavo kaip porcelianinė lėlė
DELFI pašnekovas šiandien jau sunkiai beprisimena, kaip atrodė ir jautėsi prieš penkerius metus. Daug metų tabletės nuo skausmo buvo neatsiejama jo vaistinėlės dalis, kadangi bet koks neatsargus kūno kryptelėjimas sukeldavo varginančius skausmo priepuolius.
„Viskas prasidėjo maždaug prieš 10 metų. Nugarą paskaudėdavo jau seniai, bet pagerdavau vaistų ir skausmas liaudavosi. Vieną kartą jis užsitęsė. Dar daugiau – dėl užspausto nervo susilpnėjo viena koja ir ji pradėjo vilktis. Taigi negalėjau normaliai vaikščioti. Po kompiuterinės diagnostikos pasirodė, kad turiu stuburo išvaržą. Neurochirurgas iškart pasiūlė operaciją – esą ji kelia pernelyg daug problemų. Aš sutikau, mane užregistravo, bet visa laimė, kad po kurio laiko man pagerėjo, koja šlepsėti ėmė mažiau ir aš atšaukiau operaciją.
Nuo tada kasmet vieną ar du kartus per metus praeidavau reabilitacijos kursą su mankštomis, masažais ir kitomis procedūromis. Po kurso visada šiek tiek pagerėdavo, bet praeidavo šiek tiek laiko ir problema grįždavo – užtekdavo sunkiau padirbėti ar pakelti sunkesnį daiktą. Visi, kurie turi stuburo diskų išvaržas, žino, kad užtenka neatsargaus judesio, kryptelėjimo, kad išeitum iš rikiuotės. Taigi vaikštai ir visą laiką lauki dūrio į nugarą, nes tai gali nutikti bet kurią akimirką“, - atviravo S. Daunoras.
Vyrui teko labai apriboti savo veiklų diapozoną, atsisakyti su draugais žaidžiamo krepšinio, sunkesnių darbų buityje ir darže, aiškintis mažiausiai pavojingas daiktų kėlimo ir nešimo technikas. Tačiau labiausiai jį vargino baimė, nes niekada negalėjo žinoti, kada kas nutiks. Važiuodamas į komandiruotes jis visada veždavosi vaistų nuo skausmo ir tepalų nugarai.
„Žinau, kad tokiomis pat nuotaikomis gyvena daugybė žmonių, turinčių stuburo išvaržą. Kol nuvažiuodavau automobiliu iš Šiaulių į Vilnių, po tų dviejų valandų išlipdavau beveik tokioje pat pozoje kaip sėdėjau. Atsitiesti prireikdavo kokių 10 min. Natūralu, kad domėjausi savo negalavimu, skaičiau apie ieškojau informacijos, kaip galėčiau sau padėti. Standartiniai pratimai didelio efekto nedavė. Vis tiek gyvendavau nuo vieno skausmo priepuolio iki kito. Priklausomai nuo to, kaip pavykdavo pasisaugoti, priepuoliai kartodavosi kas 2-3 mėnesius. Kartą į mano rankas pakliuvo knyga „Tigro Jausmas“, kurioje išdėstytas Cantienica pratimų sistemos metodas“, - pasakojo pašnekovas.
Kaip veikia Cantienicos fizinių pratimų metodika
Cantienica metodo kūrėja – Šveicarijoje gyvenanti mokslininkė, fizioterpautė Benita Cantieni. Vaikystėje moteriai buvo diagnozuota vidutinio sunkumo skoliozės forma, kelianti nuolatinius skausmus, įvairių sąnarių artrozės. Be vaistų nuo skausmo ji negalėjo ištverti nė dienos. Benitai buvo uždrausta sportuoti. Ji išbandė įvairiausias gydymo metodikas, apsilankė pas daugybę gydytojų, bet sveikata nuolat blogėjo. Vieno apsilankymo metu gydytojas pasiūlė jai treniruoti dubens dugno raumenis. Moteris pradėjo bandyti pratimus, treniruojančius šiuos raumenis ir po truputį kurti Cantienica metodą. Efektas buvo toks stulbinantis, kad šiandien skoliozės iškreiptas Benitos stuburas yra visiškai tiesus, jai nieko nebeskauda, moteris daug juda, sportuoja bei šių pratimų moko kitus. Šiuo metu Europoje yra daugiau kaip 500 Cantienica diplomus turinčių specialistų.
Metodika paremta giliųjų raumenų lavinimu. Šie raumenys skirti tam, kad palaikytų žmogaus kūną vertikalioje padėtyje, tačiau mes jiems skiriame labai mažai dėmesio ir gyvenimo eigoje nedirbdami jie silpsta. Dėl to atsiranda netaisyklinga laikysena, su amžiumi mažėja žmogaus ūgis. Ši raumenų sistema apima dubens dugno bei apie stuburą esančius giliuosius raumenis ir diafragmą. Tai turėtų būti vientisai veikianti vieninga sistema.
Kai pagerėja fizinė savijauta, keičiasi ir mūsų psichika bei emocijos. Jaučiuosi taip, kaip prieš kelis milijonus metų jautėsi pirmieji žmonės, kai atsistojo ant dviejų kojų ir pasijuto tikrais gamtos valdovais. Judesiuose atsiranda lengvumas, nes mūsų kūnas ima veikti kaip vientisa sistema – taip, kaip jis ir sukonstruotas. Kai aš pajudinu ranką, dalyvauja didžiulė grupė raumenų iki pat kojų pėdų. Taigi bet kokį darbą atlikti yra lengviau, mažiau nuo jo pavargsti, nes dalyvauja daugiau raumenų. Nepavargsti ir nuo sėdėjimo, nes sėdi taisyklingai, neatsiranda spazmai kaklo ir pečių srityje. Teko skaityti atsiliepimų, kad žmonėms šie pratimai padeda įveikti depresiją, nes pagerėja visų organų, taip pat ir smegenų, kraujotaka ir inervacija. Specialiais prietaisais darytose nuotraukose aiškiai matyti, kaip stovint taisyklingai apie stuburą yra daug šiltesni audiniai nei stovint atsipalaidavus ir iškreivinus stuburą. Pagaliau yra parengta veido raumenų treniravimo metodika, leidžianti atitolinti senatvę. Ji apsaugo nuo raukšlių – nereikia jokių botulino injekcijų. Taip pat atskiri pratimai yra nugaros raumenims, bėgikams. Visos šios metodikos vystomos apie 20 metų ir vis tobulinamos, nes atrandamos vis naujos detalės, kaip vyksta mūsų kūno judėjimas“, - aiškino S. Daunoras.
Vyras susigrąžino su fiziniu aktyvumu susijusius pomėgius
Šiandien vyras vėl gali neriboti savo fizinio aktyvumo. Jis šoka pramoginius šokius, bėgioja, plaukioja, žiemą slidinėja. Jis tvirtina pratimų naudą pajutęs iš karto, tačiau iš pradžių jie veikdavo trumpai. Visiškai skausmas pasitraukė tuomet, kai atsirado taisyklinga laikysena, maždaug po pusmečio.
„Mano išvaržos nedingo, bet aš jas visiškai kontroliuoju. Kadangi mano laikysena taisyklinga, stuburas nėra spaudžiamas, o tuo pačiu išvaržos nespaudžia nervų. Atgavau nepriklausomybę – galiu pats tvarkytis su savo kūnu, gydytojai man nebereikalingi. Juos pačius matau sėdinčius labai netaisyklingai, sulinkusius, todėl noriu išjudinti situaciją, kad medikai pradėtų domėtis šiuo metodu, kad atsirastų jį išmanančių specialistų poliklinikose. Šiuolaikinis gydymas dažnai apsiriboja nuskausminimu, betgi skausmo sistema tam ir yra, kad mus perspėtų, kad kažkas ne taip. Jos blokavimas – bėgimas nuo problemos. Taip pat noriu atkreipti Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesį, nes ši metodika iš tiesų su minimaliomis finansinėmis išlaidomis gali duoti puikius rezultatus gydant tam tikrus sutrikimus. Valstybė sutaupytų didžiules sumas – tereikia žmones išmokyti vėl judėti taisyklingai ir daugybė problemų išsispręstų“, - teigė pašnekovas.
Jis pats kiekvieną rytą daro 6-7 pratimus. Tai trunka maždaug 15 min. Du kartus per savaitę mankštai skiria pusantros valandos – per šį laiką atlieka visą pratimų kompleksą. Beje, dauguma pratimų galima daryti bet kur, nes jų išoriškai nesimato: prie darbo stalo, einant, laukiant eilėje, susirinkime. Kadangi tai statiniai pratimai, nereikia jiems ir ypatingo fizinio pasiruošimo.
Kaip atrasti taisyklingą padėtį sėdint
Tiesiai atsisėskite ant kėdės krašto. Nusiaukite batus, kad pėdos geriau justų grindis. Kėdė turi būti tokio aukščio, kad čiurnų, kelių ir klubų sąnariai būtų sulenkti 90 laipsnių kampu. Pėdos klubų pločiu, prie pirštų kiek plačiau nei prie kulnų. Krūtinę pakelkite aukštyn nuo dubens liemens raumenimis. Viršugalvis nukreiptas vertikaliai aukštyn. Pečiai atpalaiduoti, lyg kristų žemyn, rankos atpalaiduotos guli ant šlaunų.
Nenaudodami daug jėgos, visiškai lengvai atsiremkite didžiųjų kojos pirštų sąnariais ir kulnais į grindis. Tuo pat metu turite pajusti, kaip sėdynkauliai suartėja ir įsitempia dubens dugno raumenys. Atleiskite pėdas, vėl jas paspauskite į grindis, pajusite, kaip iš karto įsitempdamas reaguoja jūsų dubens dugnas. Jus nuo kėdės tarsi kilnoja mažas pučiamas, o paskui subliūkštantis balionas. Dabar paspauskite pėdas pakaitomis: kairę, dešinę, kairę, dešinę. Pajusite, kaip ima dirbti atitinkamos dubens dugno pusės. Įkvėpkite pro nosį, iškvėpkite pro kiek pravertą burną. Stebėkite, kad neįsitemptų kaklas, pečiai ir rankos! Apatinis žandikaulis taip pat atpalaiduotas.
Turite pajusti tą lengvumo būseną, kai įtemptas dubens dugnas ir gilieji stuburo raumenys leidžia atpalaiduoti visus išorinius liemens, kaklo, rankų raumenis.
Tai ir yra anatomiškai taisyklinga sėdėsena, kuriai naudojame minimaliai energijos, neatsiranda spazmų pečių juostoje, nugaroje ir nepradeda dėl to skaudėti galvos. Dirbant sėdimą darbą taip reikia sėdėti visą dieną, tik būtina įgyti daugiau patirties natūraliai naudotis tai viena, tai kita dubens dugno puse, kad kita tuo tarpu galėtų pasiilsėti.
Pratimas, tinkantis prieš miegą ir iškart atsibudus
Atsigulkite ant mankštos kilimėlio. Kojos sulenktos maždaug 90 laipsnių kampu, pėdų pirštai kiek plačiau nei kulnai. Keliai, kaip ir pėdos, – klubų pločiu. Rankos laisvai guli ant krūtinės apačios. Po galva vietoj pagalvės pasidėkite teniso kamuoliuką arba, jei turite, nedidelį kineziterapinį kamuoliuką. Kaklas turi būti vienoje tiesėje su stuburu. Įkvėpkite per nosį, iškvėpkite per burną.
Iš pradžių sėdynkaulius lengvai įremkite į grindis taip šiek tiek išlenkdami stuburą liemens srityje. Galite pakišti vieną plaštaką ir patikrinti. Tada sutraukite sėdynkaulius vieną prie kito ir imkite tempti uodegikaulį ir gaktikaulį kulnų link, o viršugalvis tegul juda priešinga kryptimi taip ištempdamas stuburą, kol buvusi išriesta nugara lengvai priglus prie kilimėlio. Kad dar sustiprintumėte tempimą, bambą tempkite ir link gaktikaulio, ir link krūtinės ląstos. Jokiu būdu nespauskite nugaros prie kilimėlio. Liemens srityje visada turi išlikti natūralus maždaug 1 cm aukščio įlinkis, kurį formuoja skirtingo ilgio stuburo ataugos. Pilvas turi būti visiškai atpalaiduotas, kaklas, rankos, sėdmenys – taip pat. Visada atminkite, kad turi galioti pagrindinė žmogaus anatomijos taisyklė – įsitempęs viduje, atsipalaidavęs išorėje.
Jei ten, kur prasideda sėdmenys, pajusite tempimą, vadinasi, sužadinote giliuosius dubens raumenis. Atpalaiduokite sėdynkaulius, vėl juos sutraukite, atpalaiduokite, sutraukite. Galva, gulėdama ant kamuoliuko, gali laisvai judėti ir taip leisti pailgėti visam stuburui. Stuburo ištempimą/atpalaidavimą kartokite 5–7 kartus.
Tai pagrindinis tempimo pratimas prieš pradedant bet kokią mankštą, taip pat ir Cantienica pratimus. Prieš užmigdami ar pabudę ryte galite daryti jį lovoje. Taip jūs atsipalaiduosite prieš miegą arba paruošite savo stuburą dienai, apsaugodami jį nuo galimų traumų.
Pratimas dirbantiems sėdimą darbą
Atsisėskite ant kėdės krašto. Kėdė turi būti tokio aukščio, kad čiurnų, kelių ir klubų sąnariai būtų sulenkti 90° kampu. Pėdos – klubų pločiu, pirštai kiek plačiau nei kulnai. Krūtinė nutolusi nuo dubens.
Rankas sulenkite per alkūnes kaip eidami (maždaug 90 laipsnių kampu), plaštakos lengvai sulenktos ir nukreiptos viena į kitą. Dešinį sėdynkaulį pakreipkite atgal ir žemyn, tuo pačiu lengvai pakeldami pėdą kelis centimetrus nuo grindų. Tą patį darykite su kairiu sėdynkauliu. Kaitaliokite – dešinį, kairį ir t. t. Krūtinė automatiškai pradės daryti priešinį judesį su priešinga keliamai kojai puse.
Kuo labiau įsitempia jūsų dubens vidiniai raumenys, tuo liemuo tampa ilgesnis, tuo lengviau pėdos pakyla nuo grindų. Stuburas išlieka stabilus ir nepakrypęs į šoną. Galva žiūri tiesiai į priekį, tai ir yra jos darbas einant: laikyti pusiausvyrą ir nurodyti kryptį.
Pažingsniuokite su kiekviena koja po 10 kartų, pasitreniravę – ir po 20. Pažingsniavę ant kėdės atsistokite ir pavaikščiokite iš tikrųjų. Pajusite, kaip lengva eiti ir kojos tarsi pačios žengia į priekį.
Šis pratimas mobilizuoja jūsų dubenį, nugarą ir smegenis, lavina anatomiškai taisyklingą eiseną. Tai puiki galimybė stiprinti dubens raumenis dirbant sėdimą darbą.