Kaip DELFI sakė Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovė, pranešimas apie mirtį gautas vasario 13 d. Vaikas atgabentas iš vienos ligoninės, tačiau mirė jau Santariškių klinikų Vaikų ligoninėje. Tai patvirtino ir ligoninės atstovė Jolanta Normantienė.
„Kūdikis buvo atvežtas vasario 12 d. vakare, 13d. mirė. T.y. mirė per pirmą parą nuo susirgimo pradžios“, - sakė atstovė ryšiams su visuomene.
Praėjusią savaitę buvo pranešta apie kitą netektį - sostinėje dėl meningokokinės infekcijos mirė keturmetė mergaitė.
Dažniausiai šalyje nustatoma B tipo meninigokokinė infekcija. Vakcina nuo B grupės meningokoko galima pasiskiepyti ir Lietuvoje, tačiau ši vakcina valstybės lėšomis nėra kompensuojama - teks pakloti daugiau nei šimtą eurų.
Kitos vakcinos apsaugo nuo A ir C arba nuo A, C, Y ir W tipų meningokokinės infekcijos.
Vasaris – palankus metas šiai infekcijai
Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VSC) specialistai primena, kad šaltuoju sezonu daugelį užklumpa gripas, kitos peršalimo ligos, kurių sukėlėjai pažeidžia nosies gleivinę, o tada nosiaryklėje gyvenančiam meningokokui lengviau įsiskverbti į organizmą, patekti į kraują ir sukelti žaibinės formos infekciją.
Žmogų bakterine meningokokine infekcija užkrėsti gali sergantis asmuo ir sveikas bakterijų nešiotojas. Suaugusieji dažniausiai būna bakterijų nešiotojai. Manoma, kad apie 5-10 proc., o sergamumo meningokokine infekcija pakilimo metais – 20-30 proc. žmonių gali būti meningokoko bakterijos nešiotojai. Tačiau sergantis žmogus yra gerokai pavojingesnis negu bakterijų nešiotojas. Nustačius susirgimą meningokokine infekcija, asmuo izoliuojamas iki 24 val. nuo antibiotikų vartojimo pradžios. Praėjus šiam laikotarpiui, asmuo tampa nepavojingas aplinkiniams.
Meningokokinės infekcijos sukėlėjas labai neatsparus aplinkoje: +10 °C temperatūroje žūsta per 2 val., +50 °C – per 5 min., ultravioletiniai spinduliai sukėlėjus sunaikina greit, o tiesioginiai saulės spinduliai užmuša per 2-6 val. Patalpose dezinfekcija neatliekama, rekomenduojamas tik vėdinimas, drėgnas valymas.
Kasmet infekcija nusineša po dvi gyvybes
„Dėl silpnesnio imuniteto didesnei rizikos grupei priklauso vaikai iki 5 metų, tačiau amžiaus limito šiai ligai nėra“, - praėjusią savaitę pasakojo VSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė. Specialistė priminė, kad šiai infekcijai būdingi gripo požymiai.
„Ligos pradžią nuspėti sunku, nes ji labai panaši į gripą ar kitą ūmią virusinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Iš pradžių kankina sloga, galvos skausmas, pakyla temperatūra, gali pykinti, skaudėti raumenis“, - vardijo pašnekovė. Tačiau yra ir keletas labai specifinių simptomų.
„Jei kyla įtarimas, jei greta gripo simptomų pastebite bent vieną įtartiną bėrimo elementą, siūlyčiau iš karto vykti į ligoninę“, - patarė specialistė.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja pateikė ir statistiką: šiemet meningokokinė infekcija Vilniaus regione nustatyta 12 asmenų, 7 iš jų buvo vaikai, nesulaukę ketverių metų. 7 ligos atvejai nustatyti Vilniaus mieste, du iš jų baigėsi mirtimi, abu - Vilniuje. 2015 m. infekcija pakirto 32 asmenis, 2 atvejai buvo fatališki. 2014 m. skaičiai buvo tokie patys - 32 diganozės ir 2 mirtys.
Mirtis gali atsėlinti per parą
Kaip DELFI sakė mokslų daktarė Daiva Radzišauskienė, ūmūs smegenų ir jų dangalų uždegimai pasireiškia karščiavimu ir labai dideliu galvos skausmu. Tačiau kaip greitai progresuoja, priklauso nuo sukėlėjo.
Bakteriniai meningitai progresuoja labai greitai, žaibinė, dažniausiai meningokoko sukelta meningito forma ir per parą gali baigtis mirtimi. „Taip kad jei pasireiškia karščiavimas, odos bėrimas ir galvos skausmas, riekia skubiai į ligoninę“, - pabrėžė infekcinių ligų gydytoja. Sunerimti reikėtų, jei temperatūra aukštesnė nei 38, tačiau, pasak dr. D. Radzišauskienės, ne visada priežastis – meningokokinė infekcija. Smegenų uždegimą gali sukelti ir pneumokokas, kurio atveju bėrimai pasireiškia rečiau. Ligoniams skauda galvą, vieniems tą pačią parą, kitiems po trijų pradeda trikti sąmonė.
Pacientai tampa neramūs, sujaudinti, nebežino, kur yra. Tai irgi signalas, kad kuo greičiau reikia vykti į stacionarą. Smegenų dangalų uždegimai – lengvesni, sąmonė netrinka. Pagrindinis simptomas, kad žmogus karščiuoja ir labai skauda galvą. Kartais prasideda pykinimas, vėmimas. Tuomet taip pat reikia vykti į ligoninę. Jeigu pažeidžiami ne tik smegenų dangalai, bet ir pačios smegenys, ligoniui gali pasireikšti orientacijos, koordinacijos sutrikimai, pradėti trikti eisena, atsirasti drebėjimas, sutrikti sąmonė. Visų encefalitų bruožas, kad vystosi smegenų pabrinkimas.
Pabrinkus smegenims pažeidžiami gyvybiškai svarbūs centrai, nes smegenys reguliuoja visą kvėpavimo funkciją, širdies veiklą, kitas sistemas. Pradeda trikti sąmonė ir kvėpavimas. Tai – pagrindiniai dalykai, keliantys pavojų gyvybei.
Patarimas vienas – būti budresniems
VSC tėvams, kurių vaikai lanko darželį ar mokyklą, kurios auklėtinis susirgo meningokokine infekcija, patariama 10 dienų po paskutinio kontakto su sirgusiuoju stebėti vaiko sveikatos būklę (kasdien matuoti temperatūrą). Prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems būdingiems ligos požymiams (stiprus galvos skausmas, sprando sustingimas, vėmimas, odos bėrimai), būtina apžiūrėti vaiką, ar nėra bėrimo. Jis paprastai atsiranda ant blauzdų, šlaunų, liemens, pilvo apačioje. Bėrimą sudaro dideli vyšninės spalvos pilko atspalvio taškiukai, kurie gali susilieti į iki 2 cm dydžio mėlynes. Būtina konsultuotis su savo šeimos gydytoju.