Žaibiškai kertanti nepaaiškinama liga: vakare visiškai sveikas, ryte nebekvėpuoja

Vos praėjusią savaitę visus sukrėtė žinia, kad Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai ryte lovelėje rado negyvą 5 mėnesių dukrelę. Kūdikį dar mėginta gaivinti, tačiau išgelbėti nepavyko - dėl oro stygiaus smegenys jau buvo mirusios. Tokie atvejai - reti, tačiau tik primena apie klastingą ligą - staigios kūdikių mirties sindromą (SKMS).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų pulmonologė-alergologė dr. Vilija Bubnaitienė šia tema rengė daktaro disertaciją. Apie tai, kas žinoma apie šį sindromą, ką gali padaryti tėvai, kad sumažintų pavojų ir tai kas yra „pažeidžiamas kūdikis“ - interviu su specialiste.

- Gerb. Vilija, kas žinoma apie šį sindromą?

- Prieš keletą metų teko dalyvauti teismo medicinos ekspertizėje, siekiant patikslinti 2,5 m. amžiaus berniuko mirties priežastį, kuriam buvo diagnozuotas staigios kūdikių mirties sindromas. Beje, autopsijos metu rasti organų pokyčiai rodė neabejotinai buvusią žaibinę sepsio formą su dauginiu organų pažeidimu.

Staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS) apibrėžiamas kaip staigi ir netikėta kūdikio iki 1 metų amžiaus mirtis, kurios priežastis lieka neaiški po nuodugnios pomirtinės ekspertizės, apimančios autopsiją, mirties aplinkybių įvykio vietoje ištyrimą ir medicininės istorijos peržiūrą. Autopsija labai svarbi nustatant galimas natūralias staigios ir netikėtos kūdikių mirties priežastis, tokias kaip įgimtos anomalijos (širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemos ir kt. defektai), infekcijos (sepsis, meningitas, pneumonija, kt.), ir diagnozuojant trauminį smurtą prieš vaiką, tačiau nepadeda atskirti SKMS ir tyčinio kūdikio uždusinimo, apnuodijimo. Neaiškiais atvejais gali padėti mirties aplinkybių įvykio vietoje ištyrimas ir medicininės istorijos peržiūra.

Atlikus nuodugnų pomirtinį ištyrimą, 18-20 proc. staigios ir netikėtos kūdikių mirties atvejų nustatoma įprasta mirties priežastis, 80-82 proc. atvejų mirties priežastis lieka neaiški ir mirtis priskiriama SKMS.

Mirtis iki tol atrodžiusį sveiką kūdikį ištinka staiga, miego metu, be kentėjimo požymių. Kūdikis paguldomas dienos ar nakties miegui, dažniausiai prieš tai jį pamaitinus, ir po kelių minučių ar valandų atsitiktinai randamas negyvas. Charakteringa ypatybė yra kūdikių amžius ir metų laikotarpis, kuriuo vyksta mirtys. Apie 90 proc. SKMS aukų miršta per pirmus 6 gyvenimo mėnesius. Daugiausia SKMS atvejų įvyksta tarp 2-o ir 4-to gyvenimo mėnesio ir tik 1-5 proc. – per pirmą gyvenimo mėnesį. Šalyse, kuriose yra aiški sezoninė kaita, dažniau mirštama šaltuoju metų periodu – rudenį ir žiemą. 60-70 proc. SKMS aukų – berniukai.

- Kiek dažna staigios kūdikių mirties diagnozė? Ar Lietuvos statistika, jūsų žiniomis, skiriasi nuo pasaulinės?

- SKMS dažnis įvairiose šalyse bei jų regionuose yra labai skirtingas. Iki 1990 m. SKMS dažnis įvairiose šalyse buvo 1-6 atvejai 1000 gyvų gimusiųjų. Nuo 1991 m., įvairiose pasaulio šalyse prasidėjus SKMS rizikos mažinimo kampanijoms, SKMS dažnis sumažėjo, tačiau išlieka viena pagrindinių 0-365 parų amžiaus kūdikių mirtingumo priežasčių daugelyje išsivysčiusių šalių. SKMS dažnis pastaruoju metu svyruoja tarp 0,06-0,9 atvejo 1000 gyvų gimusiųjų (aukščiausias Naujojoje Zelandijoje ir JAV – 0,9 ir 0,57 atvejo 1000 gyvų gimusiųjų; žemiausias Nyderlanduose ir Japonijoje – 0,06 ir 0,14 atvejo 1000 gyvų gimusiųjų).

Lietuvos mirtingumo statistikoje SKMS atvejų skaičiaus nematyti. SKMS kūdikių mirčių priežasčių struktūroje pateikiamas kartu su kitomis mirties priežastimis ligų grupėje „simptomai ir netiksliai nurodytos mirties priežastys (R00 – R99)“, todėl, norint nustatyti SKMS dažnį, reikia peržiūrėti mirties liudijimus, atskiriant SKMS atvejus. Taigi, SKMS dažnis Lietuvoje svyruoja apie 0,3 atvejo 1000 gyvų gimusiųjų, ir, palyginus su tarptautiniais rodikliais, yra žemas.

- Kokie pagrindiniai SKMS rizikos veiksniai?

- Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta eilė motinos ir kūdikio veiksnių, didinančių riziką kūdikiui mirti nuo SKMS. Daugiau kaip 95 proc. SKMS atvejų yra susiję su vienu ar daugiau rizikos veiksnių, kurie dažniausiai yra modifikuojami, t.y. pakeičiami. Iš modifikuojamų rizikos veiksnių ypač reikšmingi tie, kurie susiję su kūdikių migdymo įpročiais ir miego aplinka. Deja, nė vienas rizikos veiksnys ar jų kombinacija nėra pakankamai specifiški, kad padėtų nuspėti būsimas SKMS aukas.

Epidemiologinių tyrimų metu nustatyti ir apsaugantys aplinkos veiksniai, tokie kaip tėvų miegojimas su kūdikiu viename kambaryje, tačiau ne vienoje lovoje, žindukų naudojimas bei natūralus maitinimas.

- Ar galima teigti, kad dar tiesiog nėra rasta SKMS priežastis ir dėl to mirtys, kurių priežasčių gydytojai negali paaiškinti, priskiriamos šiai kategorijai? Ar panašu, kad ateityje visgi įminsime šio sindromo tikrąją priežastį?

- Šiuo metu jau yra aišku, kad SKMS kilmė – daugiaveiksnė, o geriausiai SKMS kilmę, remiantis mokslininkų per eilę metų padarytais atradimais, paaiškina „trigubos rizikos“ hipotezė.
Pateikiama prielaida, kad SKMS yra trijų vienas kitą įtakojančių veiksnių, tokių kaip „pažeidžiamas kūdikis“, „kritinis vystymosi periodas“ ir „provokuojantys aplinkos veiksniai“, rezultatas. Pasak hipotezės, normalūs kūdikiai nuo SKMS nemiršta. Visos būsimos SKMS aukos turi genų polimorfizmo ar nepalankios vaisiaus aplinkos sąlygotų pažeidimų smegenų kamieno srityse, atsakingose už širdies ir kvėpavimo veiklos kontrolę, kurie kliniškai pasireiškia kūdikiui įžengus į kritinį vystymosi periodą.

Kritiniu vystymosi periodu tarp 2-o ir 6-o gyvenimo mėnesių vyksta intensyvus įvairių organų sistemų vystymasis bei jų prisitaikymas prie pakitusių aplinkos sąlygų. Šiuo periodu pasitaikantys aplinkos rizikos veiksniai, tokie kaip miegojimas ant pilvo ar šono, minkštas miegojimo pagrindas ar sujaukta patalynė, perkaitimas, pasyvus rūkymas ir kt., dažniausiai būna nepavojingi sveikiems kūdikiams, tačiau gali sumažinti galimybę išgyventi „pažeidžiamiems kūdikiams“.
Mokslas vietoje nestovi ir, bėgant laikui, apie SKMS kilmę sužinosime vis daugiau...

- Vienas veikiausiai dažniausių patarimų tėvams – migdyti vaiką ant nugaros, tiesa? Ką tai užtikrina ir kodėl?

- Vienu reikšmingiausių RV laikomas kūdikio miegojimas ant pilvo, SKMS riziką padidinantis iki 12 kartų. Dar labiau (18-20 kartų) SKMS rizika išauga kūdikiams, nepratusiems miegoti ant pilvo, t.y. nuo gimimo įprastai miegantiems ant nugaros ir atsitiktinai „paskutiniam miegui“ paguldytiems ant pilvo. Miegant ant pilvo, „pažeidžiami“ kūdikiai ima pakartotinai kvėpuoti iškvėptą orą iš patalynės raukšlių, tačiau galvutės nepasuka, kad įkvėptų gryno oro. Vystosi deguonies stygius, prarandama sąmonė, ištinka mirtis.

- Jei tėvai visgi padarė viską, ką galėjo, o kūdikį vis vien ištiko SKMS, ar Lietuvoje suteikiama visokeriopa psichologinė pagalba sugniuždytoms mamoms?

- Deja, kol kas SKMS yra nenuspėjamas ir neišvengiamas, todėl tėvai, praradę kūdikį dėl šios priežasties, neturėtų jausti kaltės. Praėjus gedulo laikotarpiui, reikėtų stengtis vėl susilaukti vaikų ir gyventi toliau.

JAV, kur SKMS dažnis ilgą laiką buvo vienas didžiausių pasaulyje, beveik visose valstijose veikia SKMS aukų tėvams informacinę, psichologinę bei psichoterapinę pagalbą teikiančios grupės. Jų tinklalapiuose galima rasti daug informacijos ir apie SKMS rizikos veiksnius.

Lietuvoje SKMS dažnis nedidelis, todėl tokių grupių kūrimo poreikio nėra. Tėveliams, netekusiems kūdikio dėl SKMS bei kitų priežasčių, psichologai pagalbą teikia individualiai.

- Apsigynėte disertaciją tema „Staigios kūdikių mirties sindromo epidemiologiniai ir klinikiniai ypatumai Lietuvoje“. Deja, nepavyko prisikasti prie išvadų, gal visgi galite pasidalinti pagrindiniais darbo pastebėjimais?

- Daktaro disertaciją apgyniau 2004 m. Kol kas tai vienintelis darbas Lietuvoje šia tema. Remiantis mano tyrimo rezultatais, Lietuvoje SKMS galimybę reikšmingai didino blogesnės nei vidutinės ekonominės tėvų sąlygos (26,16 karto), kūdikio aprengimas 4 ir daugiau rūbelių miego metu (12,77 karto), motinos vienišumas (9,61 karto), kūdikio migdymas vežimėlyje (6,56 karto) ir bent vieno iš kūdikio tėvų rūkymas bent vienu nėštumo trimestru (6,37 karto).

- Ačiū už pokalbį.