„Turime atsižvelgti į tai, jog daugėja pacientų, kuriems infekcijas sukelia antibiotikams atsparūs mikroorganizmai. Dėl šios priežasties mūsų klinikos medikai įvairias infekcijas gydo kartu su gydytojais mikrobiologais“, – pranešime spaudai teigia Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas prof. Alfredas Smailys.
Infekcijos po sąnario endoprotezavimo operacijos – yra reta, tačiau labai sudėtinga komplikacija, kartais reikalaujanti daugkartinių operacijų ir ilgalaikio antibiotikoterapijos kurso. „Ne paslaptis, jog mikroorganizmų atsparumas antibiotikams didėja, todėl reikia ypatingai atsakingai paskirti gydymą. Mūsų klinikoje šiuo metu dirba daugiaprofilinė komanda, susidedanti iš gydytojų mikrobiologų ir ortopedų traumatologų, kurie, atlikę nuodugnius tyrimus ir įvertinę paciento ligos istoriją, skiria atitinkamus antibiotikus. Tai užtikrina saugesnį vaistų vartojimą ir efektyvesnį gydymą“, – komentuoja prof. A. Smailys.
Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovės prof. Astros Vitkauskienės teigimu, apie netinkamą antibiotikų vartojimą kalbama jau keleri metai. „Šiandieną ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ne teigiamoms antibakterinio vaisto pusėms, tačiau sukeliamiems šalutiniams poveikiams ir pasekmėms. Tik racionali antibiotikų terapija sudaro sąlygas išgydyti infekciją atsakingai juos vartojant ir skiriant tik tada, kai jos neįmanoma įveikti kitomis priemonėmis“.
Racionali terapija – tai gydymas tinkama doze antibiotikų, išlaikant reikalingą gydymo trukmę.
Profesorius A. Smailys kartu su kolegomis gydytoju ortopedu traumatologu Justinu Stučinsku ir gydytoju rezidentu mikrobiologu Luku Cemnalianskiu vyko į Charite ligoninę Berlyne, kurioje stebėjo, kaip dirba komandos, gydančios infekcijas. Vėliau Kauno klinikose nuspręsta įdiegti naują su implantais susijusios infekcijos diagnostikos ir gydymo algoritmą Kauno klinikų pacientams.
„Jeigu kūnas neigiamai sureaguoja į sąnarių endoprotezavimo operaciją, nuo pat protezo išėmimo iki naujo įdėjimo ir infekcijos gydymo dirba įvairių sričių medikai. Žmonės, žinodami mūsų klinikos praktiką, atvyksta gydytis iš daugelio kitų miestų“, – teigia prof. A. Smailys.
Endoprotezavimo sektoriaus vadovas prof. dr. Šarūnas Tarasevičius pabrėžia: „Skiriant antibiotiką su implantais susijusios infekcijos gydymui svarbu ne tik sukėlėjo jautrumas ar atsparumas, bet ir aktyvumas prieš biofilmą bei biologinis prieinamumas“. Tik mikrobiologiškai ištyrus ligos sukėlėją, išvengiama neadekvataus antibiotikų skyrimo.
Racionalus antibakterinis gydymas – kuomet skiriami siauriausio spektro antibiotikai, geriausiai veikiantys konkretų sukėlėją ir mažiausiai kitas organizmo bakterijas. Įvairių specialybių gydytojams saugiai paskirti antibiotikus konkrečiu atveju visada padeda konsultacijos su gydytoju mikrobiologu.
Neteisingo antimikrobinių preparatų vartojimo pasekmės
Europos supratimo apie antibiotikus diena Lietuvoje ir visoje Europoje kasmet pažymima lapkričio 18 d. Šios dienos tikslas – informuoti sveikatos priežiūros specialistus ir visuomenę apie antibiotikus, antibiotikams atsparių bakterijų keliamą grėsmę visuomenės sveikatai bei plėtoti teisingą antibiotikų vartojimą.
Kaip skelbia Higienos institutas, skiriant antibiotiką svarbu žinoti ne tik teigiamas jo savybes, bet ir galimus šalutinius reiškinius bei neigiamas pasekmes. Visada reikia prisiminti, kad antimikrobiniai vaistai veikia ne tik tą sukėlėją, kurį norime sunaikinti, bet ir visus organizme esančius mikroorganizmus, tame tarpe ir natūralią mikroflorą, kuri būtina natūraliai organizmo terpei palaikyti, saugo nuo ligas sukeliančių bakterijų. Dėl neracionalaus antibiotikų vartojimo vystosi disbakteriozė ir kiti virškinamojo trakto veiklos sutrikimai. Dažniausia nepageidaujama antibiotikų vartojimo pasekmė – sutrikusi žarnyno mikrofloros pusiausvyra ir antibiotikų sukeltas viduriavimas.
Be to, antibiotikai gali veikti neurotoksiškai, ototoksiškai, nefrotoksiškai, hepatotoksiškai, hematotoksiškai. Galimos alerginės reakcijos. Dėl ilgalaikio antibakterinių vaistų vartojimo žmogaus organizme gali trūkti vitamino B.
Neracionaliai paskyrus antibakterinį gydymą ligonis ilgiau nesveiksta, liga gali progresuoti ar įgauti lėtinę eigą.Gali būti maskuojama sunki infekcija, todėl ligoniui nesveikstant sunkiau nustatoma tiksli ligos bakteriologinė diagnozė (sukėlėjas) ir parenkamas tinkamiausias preparatas.
Stebint antibiotikų vartojimo didėjimą, lygiagrečiai stebimas ir bakterijų atsparumo augimas. Gausus ir neracionalus antimikrobinių preparatų vartojimas yra varomoji jėga bakterijoms evoliucionuoti, t.y. įgyti apsauginius mechanizmus prieš ilgą laiką sėkmingai naudotus antibiotikus. Taigi bakterijos tampa atsparios antibiotikams. Įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, mažiausiai trečdaliui ligoninėje besigydančių pacientų skiriamas gydymo kursas antibiotikais ir apie 50 proc. šių paskyrimų yra nereikalingi arba paskiriami netinkamai.
Bakterijų atsparumo problema
Antimikrobinis atsparumas – tai natūralus biologinis fenomenas, kai mikroorganizmai prisitaiko prie jas žudančio vaistų poveikio ir įvairiais būdais geba sumažinti arba panaikinti vaistų efektyvumą gydant ligas. Mikroorganizmų atsparumas antibakteriniams vaistams nėra naujas fenomenas, jis pasireiškė netrukus po pirmųjų antibiotikų atradimo. Pradžioje tai buvo savotiškas mokslinis atradimas, bet vėliau išryškėjo ir klinikinės jo pasekmės - ženkli grėsmė antibakterinio gydymo sėkmei. 1946 m. 6 proc. išskirtų S. aureus buvo atsparūs penicilinui, o iki 1960 m. – daugiau nei 60 proc. Tačiau naujų antibakterinių vaistų grupių išradimas 1960-1970 m. ir jų molekulių sėkmingas modifikavimas 1980-1990 m. leido tikėtis, kad šie atradimai visuomet bus spartesni už mikrobų modifikaciją.
Tačiau jau XX amžiaus pabaigoje bakterijų atsparumas antibiotikams kai kuriose pasaulio valstybėse pasiekė tokį lygį, kad pasaulio mokslininkai ir praktikai, įvertinę atsparumo augimo tempus ir naujų antibiotikų sukūrimo galimybes, pagrįstai sunerimo dėl galimos „antibiotikų eros“ pabaigos. Pavyzdžiui, vieno iš dažniausių infekcijų sukėlėjų ligoninėse – S. aureus – meticilinui atsparių padermių (MRSA) dažnumas centrinės Europos šalyse nuo 1990 m. iki 2001 m. padidėjo nuo 1,7 proc. iki 20,3 proc., o kai kuriose pietų Europos šalyse ir Jungtinėje Karalystėje pasiekė 40 proc. (Tiemersma E.W. ir kt., 2002). Nėra tokių bakterijų, kurios netaptų atsparios antibiotikams. Dabar įvairių bakterijų atsparumas antibiotikams svyruoja nuo 0 iki beveik 100 proc. Daugiausia atsparių bakterijų nustatoma Japonijoje, JAV; Pietų Europos valstybėse.
Sukėlėjų atsparumas antibiotikams yra viena iš nesėkmingo gydymo ir su tuo susijusių mirties atvejų bei išaugusių gydymo išlaidų priežasčių. JAV Ligų kontrolės centro duomenimis, infekcijoms, kurias sukėlė antibiotikams atsparūs mikroorganizmai, gydyti išleidžiama daugiau kaip 4 mlrd. dolerių.