Žinau, ką valgei praėjusią žiemą

Pamenate dramatiškus televizijos realybės šou, kuriuose nutukusiems amerikiečiams širdis ima daužytis, kai raumeningi treneriai netikėtai atveža svarstykles?

Kokia baisi akistata buvo to centnerio kito matavimas energinius gėrimus gurkšnojantiems, iš skardinių mintantiems herojams. Televizija mokė juos gaminti maistą namie, paprastai, kaip dukart du, kad neišsigąstų: kuo lengviau nuskusti bulves (aišku, su instrukcija ant maišelio, kaip jas išvirti), vištieną nebūtinai paskandinti gruzdintuvėje, bet kepti suvilgius lašu aliejaus, pjaustyti pomidorą ir agurką lengvoms salotoms, o ne prisimaišyti esą vienintelių egzistuojančių – Cezario salotų.

Lietuviai juokėsi iš apvalainų amerikiečių ir pagal tukimo tempus juos lenkiančių britų. Juk lietuviai niekada nevalgė mėsainių ir dešrainių. Tačiau kai sveiko gyvenimo būdo ir mitybos mados bei patarimai pasiekė ir mus, jie čia pasirodė esantys ne tik reikalingi, bet ir stebuklingi, kartais net balansuojantys ties sveiko proto riba.

Lietuviai visada gamino namie, kartais, ne iš gero gyvenimo, virtuvėje neįtikėtinai improvizuodami, todėl elementoriaus, kaip elgtis su puodais, nereikėjo. Tik kad gamybos rezultatas dažnai buvo kotletas su bulvėmis, neišsemiamas sriubos puodas savaitei, o ypatingomis progomis ar bent savaitgaliais – sodrus spirgučių padažas, jei ne ant cepelinų, tai bent ant kito bulvinio patiekalo.

Tad atprasti nuo „buterbrodų“ visais gyvenimo atvejais ir bet kuriuo paros metu užsikepė ir lietuviai: subalansuoti mitybą, daugiau judėti, atsisakyti žalingų įpročių. Bet atsirado ir kitokių, legendinių patarimų, kurie kai kam užvaldo visas gyvenimo sritis ir labiau primena fanatizmą nei siekį puikiai jaustis.

„Pasitaiko, kad svorio ir mitybos idėjomis pradedama „sirgti“. Svorio metimas tampa azartu. Aišku, reikia stebėti, ką valgome kasdien, mityba yra svarbi, bet negerai, kai žmogus pradeda gyventi tik tuo“, – perspėja Vilniaus dietologijos centro vadovė gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė.

Sporto treneriai taiko paprasčiausią formulę: jei nori lieknėti – 80 proc. sėkmė priklauso nuo maisto, penktadaliu – nuo sporto. Bet, pasirodo, gali būti paprasčiau – tereikia mėnesį badauti ir negerti vandens ar pasikliauti užkalbėjimais, atgrasančiais nuo netinkamo maisto.

JAV išpopuliarėjo asmeniniai treneriai, jogos mokytojai, greitai pagalbininkų kariauna išaugo iki mediumų. Dalies amerikiečių sąmonės lūžį paskatino ta pati televizija, pavyzdžiui, daktaro Ozo laidos, kai kuriems tapusios ir savigydos informacijos šaltiniu, nors medikai apskaičiavo, kad 36 proc. žavaus gydytojo patarimų neturi mokslinio pagrindo, o 15 proc. tiesiogiai prieštarauja mokslui. Na, ir kas: 2011–2012 m. dr. Ozo laidą žiūrėjo 3,8 mln. amerikiečių.

O Lietuvoje apie gyvenimo būdo ir mitybos pokyčius ėmė kalbėti specialistai, kurie išsiūbavo tradicinės maisto piramidės pagrindus ir įpročius, patarę stokojantiesiems fizinio aktyvumo miltus keisti daržovėmis ir panašiai. Kaipmat išpopuliarėjo sporto klubai, įvairiausios treniruotės, į keliasdešimt bėgimų per metus kviečia ir vaistinės, ir bankai, ir sportbačių gamintojai, o populiariausių knygų sąrašuose atsidūrė mitybos ir sporto balansavimo patarimų rinkiniai.

Pamokos, kaip sveikai gyventi, atskira verslo šaka tapo ir įvairiausiems guru, siūlantiems kraštutinumų: galima pasitikėti užkalbėjimais, gerti eliksyrų, badauti egzotiškuose kraštuose. Medikai tvirtina, kad informacijos apie sveiką ir nesveiką maistą gausa – į naudą, bet kraštutinumai gali atvesti ir į paribį, kai, užuot tapus sveikesniam, galima prisidaryti žalos.

„Kraštutinumai gąsdina, nes pokyčiai visada prasideda nuo mąstymo keitimo, tai yra svarbiausia. Dažniausiai kiekvienas gali pasakyti, kad pats žino, kaip maitintis, todėl neieško rimtų specialistų. O kartais amžini ieškojimai tampa ir mados reikalu: vieną kartą skelbiami vieni superproduktai, kitą kartą jau kiti. Pavyzdžiui, badavimas yra priimtinas tik su griežta medikų kontrole, specialiose klinikose. Bet atsiranda žmonių, kurie badauja savavališkai, namie“, – alternatyvius, bet neaiškius metodus aptaria E. Kliukaitė.

Išpopuliarėjus iki tol neregėtai, bet svetur jau gerai pažįstamai programai – mitybos ir sporto konsultavimui internetu, kurio sumanytojas treneris Andrius Pauliukevičius jau išleido kelias bestseleriais tapusias knygas apie sveiką gyvenimo būdą – sportą ir mitybą, atsirado ir daugiau norinčiųjų perimti jo idėją. Atseit tokio pat veikimo principo programų ar valgiaraščių „dėliotojų“, savo paslaugas siūlančių už simbolinę kainą, – per akis, tik neaišku, kuriais jų, sutiktais interneto forumuose, galima pasitikėti.

Gydytoja E. Kliukaitė primena, kad tokie mentoriai dažniausiai pasikliauna savo asmenine patirtimi, kuri nebūtinai yra pagrįsta mokslu, todėl nežinia, ar taip pat puikiai tiks visiems.

„Be to, kiekvienas, stebėdamas savo organizmą, pats gali ką nors suprasti. Pavyzdžiui, jei prisivalgome riebaus ar saldaus maisto, nė vienas nesijausime gerai“, – svarsto dietologė ir priduria, kad verta pasitikrinti sveikatą dar iki pradedant eksperimentuoti. Polinkio storėti nepanaikinsi, ir jei nesirinksi tinkamo maisto, rezultatai bus trumpalaikiai – grįši prie senų įpročių.

Kalendoriniam pavasariui prasidėjus sunku išsirinkti „stebuklingą“ dietą, nes juk tai įmanoma neva akimirksniu: svorio numesite dar iki reikės nusimesti storą paltą, slepiantį jūsų mėgstamus žiemos užsiėmimus. Tokio iššūkio rimtai galite ir nepriimti – savaitė kita, ir gausite dar daugiau patarimų: kaip neprisivalgyti prie Velykų stalo ir kaip baltą mišrainę išmaišyti be majonezo, nes koks gi švenčių stalas be jos.