O štai kaitinamojo tabako gaminių vis dar yra mėtų, uogų ir kitokių skonių.
„Būtent šitie kaitinamieji tabako gaminiai buvo likę vieninteliai iš tų, kuriuos vartoja, kur draudimas skoniui nebuvo taikomas“, – LNK žinioms aiškino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Gražina Belian.
Tačiau panašu, kad ir tam ateina galas. Vyriausybė trečiadienį pritarė kaitinamojo tabako su skoniais draudimui.
„Visos Europos Sąjungos (ES) šalys susitarė dėl tokio draudimo. Buvo priimta taip vadinama deleguotoji direktyva“, – paaiškino G. Belian.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Jelena Talačkienė sakė: „Šitie priimti nacionaliniai teisės aktai turėtų įsigalioti nuo spalio 23 dienos“.
Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos direktorius Arnas Neverauskas teigė: „Produktai su skoniu kaitinamojo tabako segmente sudaro reikšmingą dalį gaminių, kurie yra parduodami ir vartotojų pakankamai mėgstami“.
Nors Lietuvoje daugiausiai surūkoma įprastų cigarečių, kaitinamojo tabako gaminiai keturis kartus labiau paplitę tarp jaunų žmonių.
„Kaitinamojo tabako gaminiai yra populiariausi tarp 25–34 metų amžiaus vartotojų“, – pastebėjo G. Belian.
J. Talačkienė paaiškino: „Šitos Europos Komisijos deleguotosios direktyvos tikslas yra būtent mažinti kaitinamojo tabako gaminių patrauklumą ir vartojimo paplitimą, ypač tarp jaunų asmenų“.
Lietuvai nepalanki ir tarptautinė statistika. Eurobarometras skelbia, kad Lietuvoje kaitinamojo tabako surūkoma daugiau negu vidutiniškai kitose Europos Sąjungos šalyse, o, anot kompanijos „Philip Morris Baltic“, Vilnius pagal kaitinamojo tabako populiarumą daugiau nei trečdaliu lenkia kitas šalis ir esą yra labiausiai kaitinamąjį tabaką rūkantis miestas pasaulyje.
„Skoniai iš tiesų tiesioginio poveikio neturi, bet tai yra pagrindinis argumentas, kodėl paaugliai ir jauni suaugusieji yra šito produkto rinkos taikinys“, – aiškino toksikologas, Vilniaus universiteto docentas Robertas Badaras.
Iškalbingos ir mokslininkų studijos. Daugiau nei du trečdaliai jaunų vartotojų sako, kad būtent gausi malonių skonių įvairovė traukia juos rūkyti.
„Kiekviename paauglyje ar jauname suaugusiajame yra labai nemaža dalis vaiko ir jie tiesiog „kimba“ ant tų vaikiškų, jeigu galima pasakyti, netgi mažvaikiškų dalykų“, – šyptelėjo gydytojas R. Badaras.
Jam antrino G. Belian: „Iš esmės su žmogaus amžiumi šitų gaminių patrauklumas blėsta“.
Kaitinamasis tabakas dažnai pristatomas ir kaip sveikesnė rūkymo alternatyva. Tačiau medikai su tuo nesutinka.
„Jie turi tai, kas vadinama modifikuota rizika, tikintis tam tikrų privalumų, bet tai nereiškia, kad jie yra sveikesni“, – patikino gydytojas R. Badaras.
Tabako gamintojų asociacija tikina, kad jų toks draudimas nenustebino.
„Mano subjektyviu vertinimu, ES galėjo būti ir daugiau diskusijų šiuo klausimu“, – kalbėjo A. Neverauskas.
Tačiau nesutinka, kad tai paskatins jaunimą mažiau rūkyti. Esą sumažinama pasiūla, tačiau paklausa išlieka, tad klestėti ims kontrabanda, o valstybė dėl to dar ir esą surinks mažiau mokesčių.
„Stebėsime, kokių veiksmų imsis vartotojai, kai šis draudimas įsigalios. Labai tikimės, kad nebus labai daug besigręžiojančių į nelegalią rinką, kaip yra cigarečių segmente, kur nelegali rinka sudaro daugiau nei ketvirtadalį“, – teigė A. Neverauskas.
Paskutinis draudimas, kuris iš parduotuvių panaikino elektronines cigaretes su skoniais, nebuvo itin sėkmingas. Kas norėjo, draudimą nesunkiai apėjo. Tiesa, tąkart jis priimtas tik nacionaliniu lygmeniu, tad SAM viliasi, kad ta pati istorija šįkart nepasikartos.
„Tikimasi, kad tikrai tas ES draudimas kažkokių teisinių spragų neturės“, – sakė J. Talačkienė.
Siūloma kai kuriuos kaitinamojo tabako gaminius ir papildomai paženklinti dėl žalos sveikatai, o draudimui dėl skonių dar turės pritarti Seimas.
Visą LNK žinių reportažą galite pamatyti čia: