Gydytoja sutiko pasidalinti mintimis, kas nulėmė priėmė tokį sprendimą, bei papasakojo atvejus, kai pacientai įžūliai renkasi kalbėti rusiškai nė nepaklausę, ar šia kalba gydytojai išvis kalba. Kartu ir iškėlė svarbų klausimą: kodėl privalome kalbėti rusiškai, jei to daryti nenorime?
Pasak I. Plėšytės-Alminės, poziciją kaip įmanoma rečiau kalbėti rusų kalba nulėmė du pagrindiniai aspektai – karas Ukrainoje ir tai, kad šia kalba gydytoja negalinti suteikti tokios kokybiškos konsultacijos, kokios norėtų.
„Tai buvo asmeninis mano sprendimas. Karo kontekste, kai matome, kas vyksta aplink, o aš tuo labai domiuosi, pradėjau jausti vidinį pasipriešinimą kalbėti rusiškai. Aš gyvenu Lietuvoje, mokiausi lietuvių kalba ir neprivalau teikti konsultacijų rusiškai. Be to, aš netobulinu savo rusų kalbos, tačiau tobulinu anglų, mokausi italų, prancūzų kalbas.
Susidūriau su pacientais, kurie elgiasi labai nemandagiai – ateina, aš pasisveikinu lietuviškai, o man atsako rusiškai. Jeigu pasakau, kad rusiškai nekalbu, arba paprašau kalbėti angliškai, kyla didžiulis pasipiktinimas, kone įžeidimai, kaip aš drįstu nekalbėti rusiškai“, – pasakojo vaikų pulmonologė-alergologė.
Tyrimų rezultatus, pasak gydytojos, tenka pakomentuoti elektroniniu paštu, todėl ir čia kyla problemų: „Rusiškai rašyti nemoku ir net klaviatūros šia kalba neturiu. O tokie pacientai reikalauja parašyti rusiškai, nes lietuviškai nesupranta.“
Tais atvejais, kai tekdavo kalbėti, kaip sako gydytoja, laužyta rusų kalba, ji yra pastebėjusi, kad pacientai ne visada iki galo viską supranta. O ir surašius informaciją į e.sveikatos portalą lietuviškai situacija netampa geresne.
„Tada man kyla etikos klausimas, ar tikrai teikiu kokybišką konsultaciją, ar nerizikuoju vaiko sveikata, jei konsultacijos metu manęs iki galo nesupranta, o pakomentuoti tyrimai yra lietuvių kalba“, – svarstė I. Plėšytė-Alminė.
Stebina ir kai kurių pacientų elgesys, kai vos atėję jie pradeda kalbėti rusiškai, tarsi būtų savaime suprantama, kad Lietuvoje visi privalo mokėti šią kalbą.
„Bet Klaipėdoje mano pacientės lietuvės net yra manęs ne kartą paklausiusios, ar nieko tokio, jei kalbės žemaitiškai. Žemaičių tarmę suprantu, tad jokių problemų nebuvo“, – šypsojosi gydytoja.
Paskutinis taurę perpildęs lašas buvo rusakalbė pacientė – gydytojai paprašius kalbėti angliškai ir moteriai sutikus, vėliau ji paskundė kliniką.
„Prieš kurį laiką į konsultaciją atvyko rusų tautybės moteris, gyvenanti Didžiojoje Britanijoje. Konsultacijos metu ji pradėjo kalbėti rusiškai, aš paklausiau, ar galime kalbėti angliškai. Man atsakė, kad galime. Visgi mačiau, kad jos anglų kalba nėra labai gera.
Po konsultacijos ji parašė skundą, kad mano anglų kalba yra prasta ir kaip aš šia kalba galėjau suteikti konsultaciją. Bet aš supratau, kad ji pati manęs nesuprato, nes anglų kalbos taip nemoka. Tada kalbėjau savo darbuotojais, ką darome tokioje situacijoje kitą kartą? Kodėl ateina rusakalbiai pas gydytoją, kuri nemoka rusų kalbos? Tokiu atveju slaugytojoms tenka atbėgti, palikti registratūrą ir vertėjauti. Bet tada turėčiau mokėti priedus už papildomą darbą“, – pasakojo I. Plėšytė-Alminė.
Gydytoja palaiko tvirtą poziciją: nebūsiu patogi
Tad vakar, Sausio 13-ąją dieną, apsvarsčiusi, kodėl turime kalbėti okupantų kalba, gydytoja nusprendė, kad nebegali perlipti per save.
„Visgi mano klinikoje dirba kiti gydytojai ir slaugytojos, kurios yra rusų tautybės, bet puikiai kalba lietuviškai, o jei ateina rusakalbiai, suteikia konsultacijas rusiškai, ir tai jų pasirinkimas. Bet jei aš nekalbu rusiškai taip gerai ir nenoriu kalbėti šia kalba, kodėl dėl to esu bloga gydytoja ir ar galiu taip rizikuoti vaikų sveikata?“, – kėlė klausimą I. Plėšytė-Alminė.
Klinikoje, pasak gydytojos, prireikus gali būti suteikiama vertėjų pagalba, konsultuojami žmonės su klausos sutrikimais susiskambinus vaizdo skambučiu su vertėju, o problemų dėl to nekyla.
„Studijuoju psichoterapiją ir kartais bandau save analizuoti, užduodu sau klausimą, kas mane labiausiai pykdo? Supratau, kad aš tikrai labai blogai jaučiuosi konsultuodama ir rusų kalba. Ir šis sprendimas nebuvo karštakošiškas, nes esu iš tų, kuri viską svarsto ilgai“, – pasakojo pašnekovė.
Paskelbtas gydytojos įrašas feisbuke netruko susilaukti daug neigiamų komentarų. Tačiau I. Plėšytė-Alminė sako, kad prie jų yra pratusi, nes socialiniuose tinkluose nepatogiomis temomis kalba jau 10 metų. Ir nors apie viską bando kalbėti švelniai, kai kurios temos vis tiek supykdo skaitytojus.
Nepasitenkinę tvirta gydytojos pozicija komentatoriai ne tik rašo piktus komentarus, bet ir atakuoja kitais būdais – palieka neigiamus atsiliepimus įvairiose platformose.
Tačiau, kaip pastebi pašnekovė, daugiausia neigiamų reakcijų yra feisbuke, o instagrame daugiau palaikymo žinučių. Daug palaikymo I. Plėšytė-Alminė sulaukė ir iš kolegų gydytojų.
„Nebijau būti nepatogi ir kalbėti tomis temomis, nes kažkas turi tai daryti. Čia ne pirma nepatogi tema, esu daug piktų reakcijų sulaukusi po įrašų apie vakcinas, net grasinimų, ypač pandemijos metu“, – kalbėjo gydytoja.
Be to, pasak pašnekovės, jei po įrašu sulaukia piktų komentarų, išmetimu iš draugų ar užblokavimu, vadinasi, tikslas buvo pasiektas – žmogus susimąstė, ir net jei jam tai nepatiko, kitą kartą prisimins nepatogią tiesą.