Mirtinai pavojingo salmonelės štamo Salmonella Typhimurium, sukeliančio karščiavimą, galvos skausmus, kvėpavimo problemų ir galiausiai mirtį, epidemija trunka jau daugiau nei dešimtmetį. Mokslininkai tyrė net 179 salmonelės mėginius iš įvairių Afrikos teritorijų ir kitų šalių. Taip specialistams pavyko sudaryti salmonelės „giminės medį“ ir jos paplitimo žemėlapį.
Paaiškėjo, jog šis ligos veiksnys plito dviem etapais. Pirmoji banga nuvilnijo Afrikos pietryčiuose prieš 52 metus, o antroji – prieš 35 metus Kongo upės baseine. Būtent antroji banga ir siejama su ŽIV epidemijos Afrikoje pradžia, teigia profesorius Gordonas Douganas.
Pažeisdamas imuninę sistemą, ŽIV palieka žmogų beginklį net prieš menkiausią infekciją. Taip susidarė idealios sąlygos susiformuoti Salmonella Typhimurium. Anot profesoriaus G. Dougano, salmonelėmis užsikrėtę tūkstančių tūkstančiai žmonių ir net 98 proc. užsikrėtusiųjų serga ir ŽIV.
Tai pirmasis kartas, kai kontinente paplito tokia infekcija. Mirtingumas nuo šios infekcijos anksčiau siekė net 80 proc. Tiesa, dabar miršta žymiai mažiau sergančiųjų - šis rodiklis tesiekia viso labo 20-25 proc.
Tačiau salmonelė tapo atspari nedaug kainuojančiam medikamentui chloramfenikoliui ir pasiduoda tik gydymui žymiai brangesniais preparatais. Gali būti, jog ŽIV gydymas gali turėti teigiamos įtakos ir salmoneliozės statistikai. Tačiau neatmetama, jog salmonelės mutacija taps pavojinga ir stiprų imunitetą turintiems žmonėms.