Tačiau žodis, kuris geriausiai įtvirtina M. Shkreli, kaip šiuolaikinio godumo simbolį, buvo ištartas jo paties. Antradienį per interviu „CBS News“ M. Shkreli savo sprendimą padidinti gyvybiškai būtino vaisto kainą daugiau kaip 4000 proc. pavadino „altruizmu“, rašo „The Washington Post“.
Taip. Būtent taip pasakė šis žmogus. „Mūsų pirmoji ir pradinė suinteresuotoji šalis yra pacientai. Dėl to nėra abejonių“, - teigė M. Shkreli televizijai CBS. Jis sakė, kad šių vaistų kaina buvo tokia maža, kad „bet kuri jais prekiaujanti įmonė prarastų pinigus“, ir kad nauja kaina atneš „pamatuotą, o ne perdėtą pelną“.
„Suprantu, kad tai atrodo kaip godumas, bet manau, kad tai turi daug altruistinių aspektų“, - pareiškė jis.
Tačiau altruizmas infografikuose paprastai atrodo kitaip. „The Washington Post“ infografikas rodo, kad 2010 metais pajamos iš vaistų „Daraprim“ pardavimų siekė 667 tūkst. dolerių, o 2014 metais jau buvo išaugusios iki 9,9 mln. dolerių.
M. Shkreli yra farmacijos įmonės „Turing“ įkūrėjas ir generalinis direktorius. Jis ir jo bendrovė šią savaitę sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio, kai „The New York Times“ pranešė apie M. Shkreli sprendimą daugiau kaip 60 metų gaminamų vaistų „Daraprim“ kainą nuo 13,5 dolerio už vieną piliulę pakelti iki 750 dolerių. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai rugpjūčio mėnesį jo bendrovė įsigijo teises į šį vaistą.
Jau seniai gaminamas vaistas nėra dažnai naudojamas medikamentas, bet jis laikomas efektyviausia ir standartine priemone gydant žmones nuo toksoplazmozės.
Bendrovė „Turing“ pasižymi verslo praktikų ir skandalų istorija, kuri M. Shkreli pavertė priežiūros tarnybų objektu nuo pačios jo karjeros pradžios. Anksčiau jis dirbo viename investiciniame fonde ir prieš kelis metus iš biotechnologinių produktų pirkimo ir pardavimo pasaulio perėjo į pramonę, kuri juos kuria. M. Shkreli „Bloomberg Business“ yra sakęs, kad nori „išgydyti daug ligų ir išgelbėti vaikų gyvybes“.
Niujorko Barucho koledžą baigęs M. Shkreli veikiausiai buvo pakankamai protingas, kad prašoktų mokykloje kelias klases. Taigi galima sakyti, kad tokį žodį kaip „altruizmas“ jis veikiausiai naudoja aiškiu tikslu.
Jis yra pavartojęs ir kitus žodžius. Per pastarąsias kelias dienas, kol M. Shkreli dar nebuvo pakoregavęs savo „Twitter“ paskyros nustatymų, kad ją būtų sunkiau skaityti, vieną žurnalistą, pasiteiravusį dėl išaugusios vaistų kainos, jis pavadino „silpnapročiu“. Jis taip pat tikino, kad nėra pagrindo kainos pokyčius sieti su godumu. „Altruizmas“, kurį M. Shkreli turi galvoje, reiškia, kad pelnas iš padidintos vaistų kainos bus naudojamas toksoplazmozei tyrinėti ir ieškoti alternatyvių gydymo priemonių, kurios turėtų mažiau šalutinių poveikių.
Reikia pažymėti, kad „Daraprim“ laikomas geriausiu vaistu nuo toksoplazmozės, nes jis yra efektyvus, o jo šalutinis poveikis yra kontroliuojamas. Būtent taip tvirtino gydytojai, tarp jų ir infekcinių ligų specialistai, davę interviu virtinei leidinių, kurie rašė apie šių vaistų pabrangimą ir M. Shkreli altruizmą. Tačiau reikia pažymėti ir tai, kad M. Shkreli nėra vienintelis farmacijos įmonės vadovas, nusprendęs pabranginti gyvybiškai svarbius vaistus, kurie yra jau seniai išrasti. Vaistai pradėjo brangti taip dažnai, kad ši problema net sulaukė dėmesio JAV Kongrese. Šią savaitę receptinių vaistų kainos buvo gvildenamos ir per prezidento rinkimų kampaniją. Tiesa, antradienį M. Shkreli paskelbė planus sumažinti „Daraprim“ kainą, tačiau konkrečiais skaičiais savo pažadų nepagrindė.
M. Shkreli pasakė tik tiek, kad naujoji kaina vis tiek turėtų būti pelninga. Dar viena farmacijos bendrovė, turinti teises prekiauti vienu vaistu nuo tuberkuliozės, taip pat paskelbė planuojanti sumažinti jų kainą, kai ji taip pat buvo šoktelėjusi į viršų, rašė „The New York Times“.
M. Shkreli taip pat pripažino, kad „buvo padaryta klaidų“ aiškinant priežastis, kodėl kaina buvo pakelta. Tačiau tai yra senas, visiems žinomas žingsnis.
Štai, ko jis nepasakė: buvau trumparegis ir savanaudis, skirdamas daugiausia dėmesio tik tam, kaip išgauti daugiau pinigų iš žmonėms reikalingo vaisto, kuris priklauso mano bendrovei. Noriu rasti geresnę pusiausvyrą tarp pacientų reikmių ir verslo, kuriuo siekiama pelno. Atsiprašau.
Tačiau jis pareiškė, kad „buvo padaryta klaidų“.
Hillary Clinton turėjo ką pasakyti apie M. Shkreli ir jo sprendimą pakelti „Daraprim“ kainą. Tai yra „apgaudinėjimas kainomis“, pareiškė ji. H. Clinton šią savaitę taip pat pristatė planą, kuriuo siekiama išlaidas vaistams apriboti iki 250 dolerių per mėnesį.
Tai problema, kuriai verkiant reikia politinių sprendimų. Dar prieš kylant pasipiktinimui M. Shkleri veiksmais, 76 proc. amerikiečių teigė, kad kylančios receptinių vaistų kainos turėtų būti prioritetinis klausimas, kalbant apie sveikatos apsaugą Amerikoje. Ta pati apklausa parodė, kad trys ketvirtadaliai amerikiečių dėl kylančių vaistų kainų kaltino ne draudimo, bet farmacijos bendroves.
Galbūt M. Shkreli praverstų krizių vadovas, kuris išgelbėtų jį nuo jo paties. Nepaisant to, jis, regis, yra pasiryžęs tapti politikams XXI amžiaus godumo ir saviapgaulės simboliu – tikruoju Gordonu Gekko.
Juk politikoje nėra nieko patraukliau už gerą pabaisą.