Tyrimas rodo, kad šiais laikais pagrindiniai prastos sveikatos rizikos faktoriai yra rūkymas, alkoholio vartojimas ir aukštas kraujo spaudimas. Jie iš pirmaujančių pozicijų išstūmė vaikų badą ir prastą mitybą, vyravusį praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje.
Projektas truko penkerius metus, jame dalyvavo beveik pusė tūkstančio autorių. Buvo nustatyta, kad širdies ligos bei insultas yra kas ketvirto žmogaus mirties priežastimi. Visame pasaulyje vien 2010 metais šios ligos nusinešė beveik 13 milijonų gyvybių.
ŽIV bei AIDS našta ir toliau išlieka labai didelė – šios ligos per metus pareikalauja apie pusantro milijono gyvybių.
Nors gyvenimo trukmė visame pasaulyje padidėjo, tačiau atotrūkis tarp didžiausią ir mažiausią rodiklį turinčių šalių iš esmės nesikeitė nuo 1970 metų. Į pietus nuo Sacharos dykumos esančiose Afrikos šalyse ir toliau daug ankstyvų mirčių.
Tyrimui vadovavo profesorius Christopheris Murray iš Sveikatos duomenų ir vertinimo instituto prie Vašingtono universiteto. Jis teigia: „Buvo laipsniškai pereita nuo ankstyvos mirties prie lėtinės negalios. Žmonės sirguliuoja, tačiau tos ligos nebūtinai juos pražudo“.
Prieštaringi vertinimai
Išaugo sergamumas tokiomis ligomis, kaip diabetas ir plaučių vėžys, tačiau sumažėjo diarėjos ir tuberkuliozės atvejų. Tyrimo autoriai tvirtina, kad mirčių nuo diarėjos skaičius per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjo net 60 procentų, nors kai kurie mokslininkai mano, kad prastų sanitarijos sąlygų sukeltos ligos žala nėra pakankamai įvertinta.
Profesorius Sandy Cairncrossas iš Londono Higienos ir tropinės medicinos mokyklos įsitikinęs: „Užduotį apsunkino reikalavimų neatitinkantis informacijos rinkimas“. Jis tikina, kad yra abejojančių surinktų įrodymų galia.
Vis dėlto Londono Higienos ir tropinės medicinos mokyklos direktorius, profesorius Peteris Piotas projektu patenkintas. Jis mano, kad atliktas darbas byloja, kaip „neįtikėtinai greitai“ keičiasi pasaulio sveikatos problemos.
„Tai parodo ir pripažįsta fantastišką progresą, kuris buvo padarytas sveikatos reikalų srityje – tai yra dalis Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Pavyzdžiui, pažadas sumažinti motinų ir naujagimių mirštamumą padėjo sutelkti mintis ir išteklius“, - reziumuoja profesorius P. Piotas.